Vilniaus Universitetas
                              Teis?s fakultetas


                                                     Neakivaizdinio skyriaus
                                                          7 grup?s student?s
                                                         Nade?dos Prusakovos



                               Kursinis darbas

              U?sienie?i? teisin? pad?tis Lietuvos Respublikoje



                                                       Kursinio darbo vadov?
                                                               E.Vaitiekien?



                                Vilnius, 1999
                                T U R I N Y S


??anga      3

1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je    4
2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams   5
3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties    6
4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos 9
Elementarios ?mogaus teis?s  10
Teis? ? laisv?   10
Teismin?s garantijos   11
Privatus ir ?eimos gyvenimas 11
Pagrindin?s teis?s ir laisv?s     12
Teis? ? nuosavyb?      16
Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies
17
5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos     20
I?vados     23
Literat?ros s?ra?as    24



??anga

      ?iame darbe a? pasistengsiu i?nagrin?ti u?sienie?i? teises ir
pareigas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti
atitinkami ?statymai. ?ia bus aptartos ir teorin?s u?sienie?io s?vokos, ir
teisiniai re?imai, taip pat labai svarb? vaidmen? atliekantys tarptautin?s
sutartys bei Konvencijos, kurie tur?jo didel? ?tak? Lietuvos Respublikos
Konstitucijai bei kitiems ?statymams.
      Bet didesnis  d?mesys  bus  skiriamas  pa?i?  teisi?  ir  laisvi?  bei
pareig? apra?ymui. Ne naujiena, kad Europos teis?s teoretikai  ir  praktikai
i?skiria  kelias  teisi?  ir  laisvi?  grupes,  tai  yra   elementarios   ir
pagrindin?s teis?s, teis? ? laisv? ir nuosavyb? bei kilnojimosi  teis?,  ?ia
negalima atskirti ir teismini? garantij? ir  privataus  gyvenimo.  Tod?l  a?
apsistosiu detaliau ties kiekvienos teisi? ir laisvi? grup?s.
      Paskutiniame skyrelyje bus aptartos kaip imigracijos s?voka,  taip  ir
jos problemos,  apra?ytos  u?sienie?io  apsigyvenimo  Lietuvos  Respublikoje
s?lygos  ir  tvarka.  Pastaraisiais  metais  i?  laikra??i?  straipsni?  bei
televizijos   laid?   mes   matome,   kad   atkurus   Lietuvos   Respublikos
nepriklausomybei, Lietuva tapo tranzitine ?alimi pakeliui ?  Vakar?  Europos
?alis, tokias kaip, pavyzd?iui, Vokietija bei  Austrija.  Tod?l  tranzitin?s
imigracijos problema tapo labai opi.
      Ra?ant ?? darb? buvo  panaudota  ?vairi  literat?ra:  Europos  ?mogaus
teisi? ir pagrindini?  laisvi?  apsaugos  konvencija,  LR  Konstitucija,  LR
?statymai bei kita teisin?  literat?ra,  tokia  kaip  konastitucin?s  teis?s
vadov?liai bei ?vairi? konferencij? med?iaga.
       Perskai?ius  ??  darb?,  J?s  susipa?insite  su  u?sienie?i?  teisine
pad?timi, taip pat su kai kuriais j? teisi? ir  laisvi?  apribojimais.  Taip
pat sudarysite savo nuomon?, lie?iant? ?? konstitucin?s teis?s srit?.

1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je

      Santykiai, sureguliuoti konstitucin?s  teis?s  normomis,  tampa  pagal
savo  form?   konstituciniais-teisiniais.   Savo   ruo?tu,   konstituciniai-
teisiniai santykiai neveikia patys sau  tam reikalingi  subjektai,  kuriems
suteikiamos tam tikros teis?s ir pareigos.
      Konstitucini?-teisini? santyki?  subjektais  yra  tarp  vis?  kit?  ir
fiziniai asmenys: pilie?iai,  u?sienie?iai,  asmenys  be  pilietyb?s,  kurie
naudojasi  visomis  konstitucin?mis  teis?mis  ir   laisv?mis   tam   tikros
valstyb?s teritorijoje. Tiesa, u?sienie?i? ir asmen?  be  pilietyb?s  teis?s
yra apribotos (turima omeny, politin?s)[1].
       U?sienietis  -  asmuo,  kuris  n?ra  Lietuvos  Respublikos  pilietis,
neatsi?velgiant  ?  tai,  ar  jis  turi  kurios  nors   u?sienio   valstyb?s
pilietyb?, ar neturi jokios[2].
      Asmens  teisinis  statusas  apima  ?mogaus  teisi?,  laisvi?,  teis?t?
interes? ir pareig?  visum?,  kuri  yra  numatyta  ?statym?  principuose  ir
normose. Tuo tarpu, konstitucin? teis? nustato pagrindines  teises,  laisves
ir pareigas, kurios sudaro asmens konstitucin? status?.
      U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves,  kurias
numato LR Konstitucija, LR ?statymas d?l u?sienie?i?  teisin?s  pad?ties  ir
kiti  Lietuvos  Respublikos  ?statymai  bei  tarptautines  sutartys.   ?iais
?statymais yra numatytos pla?ios  laisv?s  ir  teis?s,  kurios  u?sienie?iai
gali  naudotis  Lietuvos  Respublikoje.  ?i?  teisi?   s?ra?as,  j?  apimtis
priklauso  nuo  to,   laikinai   ar   nuolat   u?sienie?iai   yra   Lietuvos
Respublikoje. Ta?iau ir vieni,  ir  kiti  Lietuvos  Respublikoje  yra  lyg?s
pagal ?statymus, neatsi?velgiant  ?  j?  ras?,  lyt?,  odos  spalv?,  kalb?,
religija, politinius ar  kitokius  ?sitikinimus,  nacionalin?  ir  socialin?
kilm?, priklausym? tautinei ma?umai, nuosavyb?, gimimo viet? ar  koki?  nors
kitoki? pad?t?[3]. Taip pat,  esantys  Lietuvos  Respublikoje,  u?sienie?iai
privalo laikytis LR Konstitucijos ir kit? ?statym?.

2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams

       Tarptautin?je  praktikoje,  atsi?velgiant  ?  u?sienie?iams   taikom?
apribojim? pob?d?  ir  apimt?,  skiriami  keli  teisiniai  re?imai,  kuriuos
valstyb? suteikia u?sienie?iams, esantiems  jos  teritorijoje.  ?ie  re?imai
yra:
1. did?iausio palankumo;
2. nacionalinis.
      Did?iausio  palankumo  re?imas  rei?kia,  kad  u?sienie?iui   valstyb?
suteikia tokias teises ir  laisves,  kokias  turi  ir  jomis  naudojasi  bet
kurios tre?ios valstyb?s pilie?iai toje ?alyje.
      Nacionalinis re?imas rei?kia, kad u?sienie?iams suteikiamos tokios pat
teis?s ir laisv?s ir numatomos pareigos, kaip ir savo pilie?iams.
      Lietuvos  Respublika  nuo  Nepriklausomyb?s  atk?rimo  dienos  nustat?
u?sienie?iams,  esantiems  Lietuvos  Respublikos  teritorijoje,  nacionalin?
re?im?  (Laikinojo  Pagrindinio  ?statymo  17  str.).  Bet  konkre?iau   ?is
principas  suformuluotas  Lietuvos  Respublikos  ?statyme  d?l   u?sienie?i?
teisin?s  pad?ties  3   straipsnyje   1   dalyje:   u?sienie?iai   Lietuvos
Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos  Respublikos
Konstitucija, ?is ir kiti Lietuvos Respublikos  ?statymai  bei  tarptautin?s
sutartys.
       Nacionalinio  re?imo  suteikimas  u?sienie?iams   nerei?kia   visi?ko
u?sienie?i? ir Lietuvos  Respublikos  pilie?i?  teisinio  statuso  sutapimo.
Valstyb?, naudodamasi savo,  kaip  suvereno,  galiomis,  gali  numatyti  tam
tikrus   u?sienie?i?   teisinio   subjekti?kumo   apribojimus,   pirmiausia,
politini? teisi? srityje. Konkre?iau, tai yra  politin?s  teis?s  susijusios
su u?sienie?i? dalyvavimu valstyb?s valdyme. Taip  pat  u?sienie?iai  negali
b?ti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybin?je tarnyboje,  jeigu  pagal
Lietuvos  Respublikos  ?statymus   tokia   veikla   susijusi   su   Lietuvos
Respublikos pilietyb?s tur?jimu.

3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties

       Per  pastaruosius  de?imtme?ius  po  Jungtini?  taut?   organizacijos
?k?rimo ir  Visuotin?s  ?mogaus  teisi?  deklaracijos  pri?mimo  tarptautin?
bendrija daug nuveik?, kad  sukurt?  globalin?  ?mogaus  teisi?  ir  laisvi?
apsaugos ir gynimo  sistem?.  Europos  taryba  buvo  pirmoji  tarpvalstybin?
organizacija,  kuri  ?m?si  konkre?ios  veiklos,  kad  daugelis  teisi?   ir
laisvi?,  paskelbt?   Visuotin?je   ?mogaus   teisi?   deklaracijoje,   b?t?
sutvirtintos konkre?iais teisniais ?sipareigojimais  ir  kad  b?t?  sukurtas
tarptautinis kolektyvin?s kontrol?s mechanizmas, garantuojantis j?  vykdym?.
Vienas  svarbiausi?  mechanizm?,  kuri?  pagalba  Eurupos  Taryba  u?tikrina
auk?tus ?mogaus teisi? apsaugos reikalavimus visose  valstyb?se-nar?se,  yra
?mogaus  teisi?  ir  pagrindini?  laisvi?  apsaugos  konvencijos   bei   jos
prie?i?ros  organ?,  ypa?  Europos  ?mogaus  teisi?  komisijos  ir   teismo,
veikla[4].
      I? galiojan?i? dokument? yra du svarbiausi   Europos  ?mogaus  teisi?
konvencija  ir  Europos  socialin?  chartija,  kuriuose  paskelbtos  Europos
?ali?, sutar?i? dalyvi?, ?mogaus teis?s ir pagrindin?s laisv?s.
       ?ie  dokumentai  yra  u?dari,  prie  j?  gali  prisijungti   tiktai
valstyb?s,  Europos  Tarybos  nar?s.  Europos  ?mogaus   teisi?   konvencij?
pasira?iusios ?alys ?sipareigoja pripa?inti savo pilie?iams  joje  numatytas
teises. Per vis? Europos ?mogaus  teisi?  apsaugos  konvencijos  egzistavimo
laikotarp? ji nuolat buvo tobulinama  ir  vystoma,  darant  pataisas  pa?ios
Konvencijos  tekste  ir  priimant   papaildomus   Protokolus.   Protokoluose
suformuluota apie 15 teisi? ir laisvi?, kuri? nebuvo pirminiame  Konvencijos
tekste. Europos ?mogaus teisi?  konvencijos  atsiradim?  s?lygojo  Visuotin?
?mogaus  teisi?  deklaracija  ir  Amerikos   ?mogaus   teisi?   ir   pareig?
deklaracija.  Europos  konvencija  tapo  pirmuoju   tarptautiniu   dokumentu
?mogaus teisi? srityje, kurio tikslas    u?tikrinti  daugel?  politini?  ir
pilietini? teisi?.
      1991 m. rugs?jo m?n. 05 d.  Respublikos  Auks?iausioji  Taryba  pri?m?
parei?kim?,  kad  Lietuvos  Respublika  gerbs  ir  s??iningai  vykdys  visus
?sipareigojimus, nustatytus 1950 m. lapkri?io m?n.  04  d.  Europos  ?mogaus
teisi? ir pagrindini? laisvi? gynimo konvencijoje[5].
      Europos ?mogaus teisi? konvencij? sudaro 66 straipsniai.  Pirmieji  17
i? j? numato konkre?ias ?mogaus teises, 37 straipsniai skirti  Komisijos  ir
Teismo  organizaciniams  ir  funkcionavimo  klausimams,  o  paskutiniai   10
straipsni? skirti bendriesiems klausimams[6].
      Lietuvos  teis?je  Konvencija  taikoma  tiesiogiai  ir  turi  ?statymo
gali?. Ry?ium su tuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis  Teismas  savo  1995
m. sausio 24 d. I?vadoje d?l Europos ?mogaus teisi? ir  pagrindini?  laisvi?
apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni? ir jos  Ketvirtojo  Protokolo  2
straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurod?:
        Konstitucijos   138   straipsnio   tre?ioje    dalyje    nustatyta:
Tarptautin?s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos  Seimas,  yra
sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos  dalis.  ?i  konstitucin?
nuostata Konvencijos at?vilgiu rei?kia, kad ratifikuota ir  ?sigaliojusi  ji
taps sudedam?ja Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalimi ir tur?s  b?ti
taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos ?statymai.
      Antrasis Europos  Tarybos  teisinis  dokumentas    Europos  socialin?
chartija  numato  j?  pasira?iusi?  ?ali?  pareigas   ?gyvendinant   daugel?
ekonomini?, socialini? ir kult?rini? ?mogaus teisi?.  ?is  dokumentas  tarsi
papildo Konvencij?, kurioje kalbama apie  politines  ir  pilietines  teises.
Europos  socialin?  chartija  buvo  sudaryta  Turine  ir   turi   papildomus
protokolus[7].
      Teis?s i?vardijamos Chartijos Pirmojoje  dalyje,  suskirstytoje  ?  19
skirsni?, o v?liau detalizuojamos Antrojoje dalyje.  Pagrindiniai  skirsniai
lie?ia teis? ? darb?, profs?jung? laisves,  teis?  ?  kolektyvines  derybas,
teis? ? socialin? draudim?, teis? ? socialin? ir medicinin? pagalb?,  ?eimos
teis? ? socialin?, teisin? ir  ekonomin?  pagalb?  bei  darbuotoj?-emigrant?
teis? ? apsaug? ir pagalb?. Dvylika kit?  skirsni?  detalizuoja  ir  papildo
?ias teises  tokiu  b?du,  kad  sukuriama  visaapimantivalstybi?  socialini?
?sipareigojim?  visuma  darbo,  sveikatos,  socialin?s  apsaugos   ir   kit?
(?skaitant teis? streikuoti) teisi? srityse.  Europos  socialin?s  chartijos
nustatoma ?sipareigojim?  ?gyvendinimo  sistema  skirta  tam,  kad  skatint?
valstybes kuo pilniau ?gyvendinti socialines teises.
       Karo  arba  nepaprastosios  pad?ties  atveju  Chartija  numato,   kad
valstyb?s gali nukrypti nuo kai kuri? savo ?sipareigojim? (30 straipsnis)
      Valstyb?s    Chartijos  dalyv?s  turi  pristatyti  kas  dvieji  metai
.prane?im?  apie  Chartijos  ?gyvendinim?  Europos  Tarybos   skiriam?   jos
septyni? nari? Ekspert? Komisijai, taip pat ?io prane?imo kopija  turi  b?ti
pateikta savo ?alies profs?jungoms.
      1987 metais ?sigaliojo Europos konvencija prie?  kankinim?  ir  kitok?
?iaur?, ne?moni?k? ar  ?eminant?  elges?  ir  baudim?,  lie?ianti  valstyb?s
institucij? sulaikyt? arba ?kalint? asmen? teises. ?ios  kategorijos  asmen?
teisi? apsauga r?pinasi Konvencijoje numatytas  Komitetas,  kuris  apsilanko
?alyse, sutarties dalyv?se, taip pat turi teis?  aplankyti  kiekvien?  viet?
?alyje, prisijungusioje prie Konvencijos, i? kurios gaunami nusiskundimai.
      Europos ?mogaus teisi? konvencija ir Europos socialin? chartija   tai
svarbiausi  dokumentai,  kuriais  remdamasi  dabar,  XX  am?iaus  pabaigoje,
veikia efektyviausia tarptautin? ?mogaus teisi? apsaugos sistema.

4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos

      Paprastai tarptautiniuose dokumentuose  suformuluotos  ?mogaus  teis?s
perkeliamos ? nacionalinius ?statymus. Tad ir  Lietuvai,  kaip  ir  daugumai
kit? pasaulio valstybi?, Visuotin?s  ?mogaus  teisi?  deklaracijos,  Europos
?mogaus  teisi?  ir  pagrindini?  laisvi?  apsaugos  konvencijos   bei   jos
protokol?  nuostatos  tur?jo   ?takos,   rengiant   ir   priimant   Lietuvos
Respublikos Konstitucij? bei kitus ?statymus[8].
       ?statymuose  apibr??tas  teises  ir  laisves  galima  suskirstyti   ?
septynias grupes:
1. elementarios ?mogaus teis?s;
2. teis? ? laisv?;
3. teismin?s garantijos;
4. privatus ir ?eimos gyvenimas;
5. pagrindin?s laisv?s;
6. teis? ? nuosavyb?;
7.  kilnojimosi  laisv?  ir  garantijos  prie?  savavali?k?  i?siuntim?   i?
   ?alies[9].
      Per?velgsime kiekvien? teisi? ir laisvi? grup? i?samiau.

Elementarios ?mogaus teis?s

      Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir  saugo  tokia  elementaria
?mogaus teis? kaip  teis?  ?  gyvyb?.  Draud?iama  ?mog?  kankinti,  ?aloti,
?eminti jo  orum?,  ?iauriai  su  juo  elgtis,  taip  pat  nustatyti  tokias
bausmes[10]. Europos ?mogaus  teisi?  konvencija  taip  pat  nedraud?ia  nei
abort?, nei mirties bausm?s. ?iuo metu Lietuvoje  mirties  bausm?s  vykdymas
yra sustabdytas.

Teis? ? laisv?

      ?mogaus laisv? nelie?iama. Niekas negali b?ti savavali?kai  sulaikytas
arba laikomas suimtas.  Niekam  neturi  b?ti  atimama  laisv?  kitaip,  kaip
tokiais  pagrindais  ir  pagal  tokias  proced?ras,  kokias   yra   nustat?s
?statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48  valandas  turi  b?ti
pristatytas ? teism?, kur sulaikytajam  dalyvaujant  sprend?iamas  sulaikymo
pagr?stumas. Jeigu teismas nepriima  nutarimo  asmen?  suimti,  sulaikytasis
tuojau pat paleid?iamas.
      U?sienietis, esantis Lietuvos  Respublikoje,  negali  b?ti  sulaikytas
arba suimtas, i?skyrus, jei jis:
a) band? neteis?tai pereiti ? Lietuvos Respublik? ir buvo sulaikytas;
b) neteis?tai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;
c) padar? nusikaltim? arba kit? teis?s pa?eidim?,  u?  kur?  pagal  Lietuvos
   Respublikos ?statymus tur?jo b?ti sulaikytas arba suimtas;
d) kitais Lietuvos Respublikos ?statym? numatytais atvejais.
      Sulaikius u?sieniet?,  jam  suprantama  kalba  turi  b?ti  paai?kintos
sulaikymo prie?astys ir  pateikti  kaltinimai.  Suimtam  u?sienio  valstyb?s
pilie?iui  pagal  Lietuvos  Respublikos  ?statym?[11]  suteikiama  papildom?
garantij?. Jam numatyta galimyb? susisiekti su savo  ?alies  diplomatine  ar
konsuline  atstovybe  ar  kitokiu  organu,   atstovaujan?iu   tos   u?sienio
valstyb?s interesams, o  jeigu  tokio  organo  n?ra  -  su  kitos  valstyb?s
diplomatine arba  konsuline  atstovybe,  ?galiota  ginti  valstyb?s,  kurios
pilietis  yra  sulaikytasis  u?sienietis,  pilie?i?   teises   ir   teis?tus
interesus. Taip pat numatyta ir  Lietuvos  Respublikos  prokurat?ros  organ?
pareiga ne v?liau kaip  per  48  valandas  apie  u?sienio  pilie?io  su?mim?
prane?ti jo valstyb?s diplomatinei ar konsulinei atstovybei.

Teismin?s garantijos

      U?sienie?iai turi teis? ? teismin? gynim? nuo  pasik?sinim?  ?  asmens
garb?, orum?, gyvyb? ir sveikat?,  ?  laisv?  ir  turt?.  Jeigu  u?sienietis
mano, kad jo teis?s yra pa?eistos, Lietuvos Respublikos  ?statym?  nustatyta
tvarka  gali  apsk?sti  valdymo  institucij?   bei   pareig?n?   sprendimus.
Institucija, pri?musi sprendim?  d?l  u?sienie?io  skundo,  antr?  kart?  to
paties skundo nenagrin?ja. ?i? teis? jie  gali  realizuoti  patys  arba  per
savo  ?galiot?j?  atstov?.  Skundas   paduodamas   teismui   pagal   valdymo
institucijos arba pagal pareig?no, kuri? veiksmai ar  neveikimas  skund?iami
per 7 dienas, darbo viet?,  o  teismas  per  10  dien?  privalo  i?nagrin?ti
u?sienie?io skund?[12].
      Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne?rodytas ?statymo  nustatyta
tvarka  ir  pripa?intas  ?siteis?jusiu  teismo  nuosprend?iu.  Jeigu  asmuo,
kaltinamas padar?s nusikaltim?, jis  turi  teis?,  kad  jo  byla  vie?ai  ir
teisingai i?nagrin?t? nepriklausomas ir be?ali?kas  teismas.  Niekas  negali
b?ti baud?iamas u? t?  pat?  nusikaltim?  antr?  kart?.  Taip  pat  Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teis? ? gynyb? ir  teis?  tur?ti
advokat?[13].

Privatus ir ?eimos gyvenimas

      U?sienie?iams, kaip ir Lietuvos Respublikos  pilie?iams,  garantuojama
privataus gyvenimo, susira?in?jimo, pokalbi? telefonu,  telegrafo  prane?im?
ir  kitoki?  susi?inojim?  nelie?iamyb?.  Informacija  apie  privat?  asmens
gyvenim? gali b?ti renkama tik  motyvuot?  teismo  sprendimu  ir  tik  pagal
?statym?. ?statymai ir teismas saugo, kad niekas  nepatirt?  savavali?ko  ar
neteis?to  ki?imosi  ?  jo  asmenin?  ir  ?eimynin?   gyvenim?.   Taip   pat
garantuojama ?mogaus b?sto  nelie?iamyb?.  Be  gyventojo  sutikimo  ?eiti  ?
b?st? neleid?iama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba ?statymo  nustatyta
tvarka tada, kai reikia garantuoti vie??j?  tvark?,  sulaikyti  nusikalt?l?,
gelb?ti ?mogaus gyvyb?, sveikat? ar turt?.
      Valstyb? saugo ir globoja ?eima.  Santuoka  sudaroma  laisvu  vyro  ir
moters sutarimu. Sutuoktiniai  turi  lygias  teises  ir  vienodas  civilines
teises santykiuose bei vaik? at?vilgiu,  tiek  santuokos  sudarymo  bei  jos
trukm?s, tiek jos nutraukimo klausimais[14].

Pagrindin?s teis?s ir laisv?s

      Pagrindin?s teis?s yra prigimtin?s. Tai  yra  konstitucinis  principas
ir bet koki? svarstym? pozicija.  U?sienie?iai  Lietuvos  Respublikoje  gali
naudotis  ?iomis  pagrindin?mis  teis?mis:  jie   turi   minties,   s??in?s,
religijos ir ?sitikinim? laisv?. ?mogui neturi b?ti kliudoma ie?koti,  gauti
ir skleisti informacij? bei id?jas. Kiekvienas  ?mogus  turi  teis?  laisvai
pasirinkti bet  kuri?  religij?  arba  tik?jim?  ir  vienas  ar  su  kitais,
priva?iai ar vie?ai j? i?pa?inti, atlikin?ti religines apeigas,  praktikuoti
tik?jim? ir mokyti jo.
      Kalbant apie  u?sienie?i?  socialines  ekonomines  teises,  pirmiausia
reikia pamin?ti teis? ? darb?. ?i teis? u?sienie?iams  suteikiama  remiantis
tarptautin?mis  sutartimis  ir  LR  ?statymu   D?l   u?sienie?i?   teisin?s
pad?ties. Norint ?sidarbinti, u?sienie?iui reikia ?sigyti  leidim?  dirbti.
Bet jis gali b?ti atleistas nuo pareigos pirkti leidim? dirbti, jeigu:
1. turi leidim? nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. turi leidim? laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;
3. nori ?sidarbinti vykdyti bendras su  u?sienio  valstyb?mis  vyriausybines
   programas;
4.  yra  u?sienio  ?mon?s,  ?staigos,  u?mezgusios  ekonominius  ry?ius   su
   atitinkama Lietuvos Respublikos ?mone, ?staiga, vadovas ar  jo  ?galiotas
   atstovas;
5. yra sportininkas profesionalas, jei  jis  atvyksta  dirbti  ne  ilgesniam
   kaip 6 m?nesi? laikotarpiui;
6. yra ?mon?s su u?sienio  kapitalu  vadovas  arba  jo  ?galiotas  atstovas,
   specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti u?sienyje  ?gyti  ?rengim?
   ar mokyti jais dirbti darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne
   ilgiau kaip 3 m?nesius[15].
      Darbo santykiuose u?sienie?iams kaip ir Lietuvos  pilie?iams  numatyta
keturiasde?imties valand? darbo savait?, jiems suteikiamos  poilsio  dienos,
mokamas darbo u?mokestis. Taip pat  jie  turi  vykdyti  pareigas,  numatytas
darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos taisykli?.
      Nuolat  gyvenantys  Lietuvos  Respublikoje   ir   teis?tai   dirbantys
u?sienie?iai turi teis? ? poils?, sveikatos apsaug?, jie turi  visas  teises
? socialin? apr?pinim? (pensijas,  pa?alpas),  kuriomis  naudojasi  Lietuvos
Respublikos pilie?iai.
       Europos  socialin?je  chartijoje   numatytos   sekan?ios   socialin?s
garantijos   u?sienie?iams,   teis?tai    esantiems    pasira?iusi?    ?ali?
teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai  ?gyvendinta  teis?
? socialin? apr?pinim?, Susitarian?ios ?alys  ?sipareigoja  imtis  priemoni?
sudarant atitinkamus dvi?alius ar daugia?alius susitarimus ar kitais  b?dais
ir laikantis s?lyg?, i?d?styt? tokiuose susitarimuose, kad  b?t?  garantuota
kit? Susitarian?i? ?ali? pilie?i? vienodos teis?s su savo ?alies  pilie?iais
? socialin?  apr?pinim?,  taip  pat  i?saugojim?  lengvat?,  teikiam?  pagal
socialinio apr?pinimo ?statymus, nepriklausomai nuo asmen?, kurie  naudojasi
teise ? socialin? apr?pinim?, kilnojimosi Susitarian?i? ?ali? teritorijose.
       Siekdamos  garantuoti,  kad  b?t?  veiksmingai  ?gyvendinta  teis?  ?
socialin? param? ir medicinos  pagalba,  Susitarian?ios  ?alys  ?sipareigoja
garantuoti teis?tai  esantiems  j?  teritorijose  kit?  Susitarian?i?  ?ali?
pilie?iams  tokiomis  pa?iomis  kaip  ir  savo  pilie?iams  s?lygomis,   kad
kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l??? pragyvenimui ir kuris  negali
gauti toki? l??? savo pastangomis ar i? kit? ?altini?,  ypa?  i?  socialinio
apr?pinimo sistemos teikiam? i?mok?jim?, gaut? pakankam? param?, o  susirg?s
- prie?i?r?, b?tin? jo sveikatos b?klei[16].
      U?sienie?iai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas  su  Lietuvos
Respublikos pilie?iais teises ? moksl?, naudotis kult?ros vertyb?mis.  Jiems
garantuojama teis? naudoti savo gimt?j? kalb?,  saugoti  ir  puoesl?ti  savo
kult?r?  ir  tradicijas.  Taip  pat  u?sienie?iai  turi   ?od?io,   spaudos,
susirinkim?, miting?, gatv?s eitini? ir demonstracij?  laisv?.  Realizuodami
savo  ekonominius,  kult?rinius,  mokslinius,  ekologinius,  religinius   ir
kitokius interesus, jie gali jungtis ? ?vairias draugijas ir  organizacijas,
jei tai neprie?tarauja t? organizacij? ?statams. Visuomenin? organizacija  
tai Lietuvos Respublikos pilie?i? ir  (ar)  u?sienie?i?,  nuolat  gyvenan?i?
Lietuvos  Respublikoje,  savanori?kas  susivienijimas,  sudarytas  bendriems
nari? poreikiams ir tikslams,  kurie  n?ra  prie?ingi  Lietuvos  Respublikos
Konstitucijai ir ?statymams, tenkinti bei ?gyvendinti[17].
       U?sienie?iai,  esantis  Lietuvos  Respublikoje,   neprivalo   atlikti
karin?s tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomen?je.
      Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai ?sitikin?,  kad
pagrindin?mis teis?mis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje  nurodytas,  bet
ir  joje  tiesiogiai  nenurodytas   teises,   kurias   galima   i?vesti   i?
Konstitucijos   nuostat?,   jas   pla?iau    interpretuojant.    Pavyzd?iui,
Pranc?zijoje Konstitucin? taryba,  tur?dama  Konstitucijos  norm?  ai?kinimo
gali?, gali daryti apibendrinam?sias i?vadas. Tod?l nauja  teis?  i?vedama
i?  Konstitucijos,  kuri  suprantama  kaip  tam  tikra,  pla?iau   suvokiama
sistema. Tiesiogiai nei?vardintos Konstitucijos  tekste  pagrindin?s  teis?s
praple?iamos sekan?iais principais:
1. pagrindin?s teis?s atpa?inimas. ?iuo atveju  nauja  teis?  i?vedama  i?
   kit?,  Konstitucijos  ?tvirtint?  pagrindini?   teisi?.   Ji   suvokiama,
   traktuojama kaip ?i? teisi? padarinys, i?vada.  Pavyzd?iui,  Portugalijos
   Konstitucinis  teismas,  remdamasis  Konstitucijoje  garantuota   s??in?s
   laisve, konstitucin?s vertyb?s status?  suteik?  asmens  teisei  spr?sti,
   kaip  elgtis  su  jo  k?nu  po  mirties  (pavyzd?iui,  panaudoti  organus
   transplantacijai). ?i teis? buvo susieta su teis? ?  gyvyb?  ie  teisin?s
   valstyb?s id?ja.
2.  konstitucin?s   reik?m?s   suteikimas   tam   tikriems   principams   ir
   garantijoms.  Pavyzd?iui,  ?mogaus  ir  pilie?io  teisi?  11   straipsnio
   nuostatas d?l min?i? ir po?i?ri? i?rai?kos laisv?s konstitucin? justicija
   interpretavo  kaip  numatan?ias  konstitucin?  pagrind?  auk?tojo  mokslo
   nepriklausomyb?s principui.
3.  principo  nustatymas,  remiantis  Konstitucijoje  ?tvirtint?  gretutin?s
   reik?m?s  principu.  Pranc?zijos  Konstitucijoje  2  ir  3   straisniuose
   ?tvirtinamas demokratinis principas: pliralizmo u?tikrinimas  yra  viena
   i? demokratijos s?lyg?, konstitucin?s tarybos 1986 m.  rugpj??io  18  d.
   sprendime  nustatytas  naujas  ?vairi?  srovi?  egzistavimo  socialin?je
   kult?rin?je plotm?je principas.
4. principo ar konstitucin?s reik?m?s  nuostatos  suformulavimas  i?skaidant
   Konstitucijos normose ?tvirtintas teisin?s,  socialin?s  ar  demokratin?s
   valstyb?s id?jas. Austrijos  federalinis  kostitucinis  teismas  1986  m.
   gruod?io 11 d. pri?m? nutarim?, kuriame tiesiogiai  remiamasi  pagrindine
   teisin?s valstyb?s id?ja  kaip  principu.  Vienu  i?  teisin?s  valstyb?s
   reikalavim? pripa?intas  reikalavimas,  kad  vis?  valstyb?s  institucij?
   priimt? akt? sistema, t.y. visas teis?s  akt?  ansamblis,  b?t?  pagr?sta
   ?statymu ir Konstitucija.
5. sprendimo pri?mimas atsi?velgiant ? pagrindini? teisi? sistem?.  Tai  yra
   pagrindin?s  teis?s  traktuojamos  kaip  tam  tikra  sistema  ir  i?  jos
   egzistavimo  daromos  atitinkamos   i?vados.   Pagrindin?s   normos   yra
   susijusios, Konstitucijoje  jos  vienos  pagrindini?  teisi?  sistemos
   elementai.  ?ios  sistemos  kilme  sietina  su  asmens,  kaip  nat?ralios
   b?tyb?s, laisve ir orumu ir kad Konstitucija ?tvirtina tam tikr? vertybi?
   sistem? kaip pozityvias normas. Tod?l konkre?ios normos  konstitucingumas
   tikrinamas atsi?velgiant ? toki? sistem?[18].

Teis? ? nuosavyb?

      Taip pat pripa??stama ?mogaus teis? ?  nuosavyb?:  kiekvienas  fizinis
ar  juridinis  asmuo  turi   teis?   disponuoti   savo   nuosavybe[19].   LR
Konstitucijoje ?i  teis?  nurodoma  23  straipsnyje:  nuosavyb?  nelie?iama;
nuosavyb?s teises saugo ?statymas; nuosavyb? gali b?ti paimama tik  ?statymo
nustatyta  tvarka  visuomen?s  poreikiams   ir   teisingai   atlyginama[20].
Konstitucinio  Teismo  1996  m.  baland?io  18  d.  nutarime  pa?ymima,  kad
Konstitucijos  23  straipsnio  nuostatoje  yra  suformuluotas  konstitucinis
priva?ios nuosavyb?s nelie?iamumo principas. Bet  1997m.  gegu??s  6  d.  LR
Konstitucinio Teismo nutarime yra ai?kinimas, kad  nuosavyb?s  nelie?iamumo
principas  netur?s  tarptautini?  ri  b?ti  traktuojamas  kaip  absoliutus.
B?tinyb?  riboti  savininko  teises  i?plaukia  i?  paties  asmens  veiksm?,
sutar?i?, valstyb?s tarptautini? ?sipareigojim?. Tok? apribojim? gali  lemti
ir turto pob?dis ar svarb?s visuomen?s interesai.
      Paprastai nuosavyb?s s?voka suprantama kaip  tam  tikras  materialusis
turtas, bet ji savo ruo?tu gali b?ti suskirstyta ?:
1. materiali?j?;
2. nemateriali?j?, tai yra intelektualin?.
      Atk?rus  Lietuvos  Respublik?,  atsirado  nema?ai  teisini?  problem?,
susijusi? su intelektualiniu turtu, teis?mis ?  t?  turt?  bei  j?  apsauga.
Tod?l,  saugodama  ?mogaus  teises  ?  intelektualin?  nuosavyb?,   Lietuvos
Respublika prisijung? prie svarbiausi?  tarptautini?  konvencij?,  susijusi?
su  intelektualin?s  nuosavyb?s  apsauga:  Pary?iaus  konvencija  pramoninei
nuosavybei apsaugoti, Pasaulin?s  intelektualin?s  nuosavyb?s  organizacijos
steigiamoji konvencija, Berno konvencija d?l  literat?ros  ir  meno  k?rini?
apsaugos[21], taip pat  priim?  ir  specialius  ?statymus,  tokius  kaip  LR
Patent?  ?statymas  ir  LR  Preki?  ir  paslaug?  ?enkl?  ?statymas  bei  LR
Civilinio kodekso tam tikri straipsniai.

Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies

       Reguliuodamas  u?sienie?i?   atvykimo   ir   i?vykimo   i?   Lietuvos
Respublikos  tvark?,  LR  ?statymas  D?l  u?sienie?i?  teisin?s  pad?ties,
remdamasis tarptautine praktika, ?tvirtina  leidim?  sistem?.  Tai  rei?kia,
kad u?sienie?iai gali  atvykti  ?  Lietuvos  Respublik?  tik  gav?  Lietuvos
diplomatini? atstovybi? ir konsulat? u?sienyje arba kit?  ?statym?  numatyt?
Lietuvos  Respublikos  organ?  viz?,  leidim?  ar  kit?   juos   atitinkant?
dokument?  per  pasienio  kontrol?s  punkt?.  U?sienietis  ne?leid?iamas   ?
Lietuvos Respublik?, jeigu:
1. neturi galiojan?io kelion?s dokumento, vizos, kai b?tina j? tur?ti;
2. neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io dokumento;
3. atsisako pateikti pasienio policijai  b?tinus  duomenis,  patvirtinan?ius
   asmens tapatyb? ir kelion?s tiksl?;
4. negali pateikti duomen?, patvirtinan?i?,  kad  turi  l???,  kuri?  reikia
   pragyventi Lietuvos Respublikoje, gr??ti ? savo  valstyb?  arba  vykti  ?
   kit? valstyb?, ? kuri? turi teis? i?vykti;
5. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?;
6.  jo  buvimas  Lietuvos  Respublikoje  kelt?  gr?sm?  valstyb?s  saugumui,
   vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai bei dorovei;
7. paai?k?ja, kad pateikdamas pra?ym? atvykti u?sienietis pateik? apie  save
   tikrov?s neatitinkan?ius duomenis;
8. jis yra padar?s nusikaltim? ?moni?kumui ar vykd? genocid?[22].
      U?sienie?iai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis  ir
apsigyventi Lietuvos teritorijoje. U?sienie?iams i?duodami  leidimai  nuolat
ir laikinai apsigyventi Lietuvos  Respublikoje.  Leidim?  i?davimo,  keitimo
bei panaikinimo tvark? nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb?.  Kilnojimosi
teis?  gali  b?ti  apribota  tik  valstyb?s  saugumo  ir  vie?osios  tvarkos
sumetimais Lietuvos Respublikos ?statym?  nustatyta  tvarka.  Keisdami  savo
nuolatin? gyvenam?j? viet? Lietuvos Respublikos  teritorijoje,  u?sienie?iai
privalo apie tai nustatyta tvarka prane?ti Vidaus reikal? ministerijai.
      Kiekvienam u?sienie?iui, esan?iam Lietuvos Respublikoje,  garantuojama
teis? i?vykti i? jos. Laikinai esantys u?sienie?iai  i?vykdami  i?  Lietuvos
privalo pateikti pas? ar kit? j? atitinkant? dokument?, o nuolat  gyvenantys
u?sienie?iai  privalo  dar  gauti  Lietuvos   Respublikos   vidaus   reikal?
ministerijos  leidim?  i?vykti.  Nepateikus  nustatyt?  dokument?,  Lietuvos
Respublikos pasienio kontrol?s organai  neleid?ia  u?sienie?iui  i?vykti  i?
Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teis?  i?vykti  gali  b?ti
apribota, jeigu u?sienietis:
1. patrauktas baud?iamajon atsakomyb?n  iki bylos nagrin?jimo pagaigos;
2. nuteistas u? padaryt? nusikaltim?  iki bausm?s  atlikimo  pabaigos  arba
   atleidimo nuo bausm?s atlikimo;
3. ne?vykd? turtini? prievoli? Lietuvos  valstybei  ar  turtini?  prievoli?,
   kylan?i? i? santuokos ir ?eimos santyki?, ar kitoki? turtini?  prievoli?,
   nustatyt? ?siteis?jusiais teismo sprendimais[23].
      Nesutinkantis su draudimo i?vykti motyvais u?sienietis Vidaus  reikal?
ministerijos sprendim? gali apsk?sti teismine tvarka.
      Taip  pat  u?sienietis  turi  teis?  kreiptis  d?l  prieglobs?io,  juo
naudotis  Lietuvos  Respublikoje  ir  gauti  pab?g?lio   status?.   Lietuvos
Respublikoje  pab?g?liu  pripa??stamas  u?sienietis,  kuris   d?l   visi?kai
pagr?stos  baim?s  b?ti  persekiojamas  d?l  ras?s,   religijos,   tautyb?s,
priklausymo tam  tikrai  socialinei  grupei  ar  d?l  politini?  ?sitikinim?
negali arba bijo naudotis tos ?alies, kurios pilietis jis yra,  gynyba  arba
neturi atitinkamos pilietyb?s ir yra u? ?alies,  kurioje  anks?iau  buvo  jo
nuolatin? gyvenamoji vieta, rib? ir d?l i?vardyt? prie?as?i? negali ar  bijo
? j? gr??ti. Pab?g?lis  Lietuvoje  naudojasi  visomis  Lietuvos  Respublikos
tarptautiniuose   susitarimuose   ir   Lietuvos   Respublikos    ?statymuose
u?sienie?iams nustatytomis teis?mis[24].

5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos

      Imigrantu pripa??stamas u?sienietis, kuris nuolat apsigyvena  Lietuvos
Respublikoje.  U?sienietis  gali  imigruoti  ?   Lietuvos   Respublik?   tik
nustatyta tvarka  gavus  Vidaus  reikal?  ministerijoje  ar  jos  ?galiotoje
institucijoje leidim? nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje.  Kartu  su
t?vais arba vien? i? j? turi teis? imigruoti  vaikai,  neturintys  18  met?.
Kitose valstyb?se lik? gyventi imigranto sutuoktinis ir  jo  vaikai  iki  18
met?  turi  teis?  imigranto  kvietimu  atvykti  nuolat   gyventi   Lietuvos
Respublikoje pagal pirmumo teis?.
      Kad  gauti  auk??iau  min?t?  leidim?,  u?sienietis  privalo  pateikti
pra?ym?  Lietuvos  Respublikos  diplomatinei  atstovybei   arba   konsulinei
?staigai, o jeigu u?sienietis jau teis?tai yra Lietuvos Respublikoje    tai
Vidaus reikal? ministerijai. ?is  pra?ymas  turi  b?ti  i?nagrin?tas  per  3
m?nesius  nuo  pra?ymo  pateikimo  dienos,   jei   tai   pra?ymas   laikinai
apsigyventi, o jeigu tai pra?ymas nuolat  gyventi  Lietuvos  Respublikoje  
tai per 6 m?nesius nuo pateikimo dienos.
       Jeigu  gavus  leidim?,  u?sienietis  juo  nepasinaudoja,   sprendimas
i?duoti leidim? anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju  po 6  m?nesi?,  o
nuolatinio  gyvenimo  atveju    po  12  m?nesi?.  Bet   jeigu   u?sienietis
nepasinaudojo leidimu d?ls varbi?, nuo jo  nepriklausan?i?  prie?as?i?,  tai
min?ti termiai jam n?ra taikomi.
       Jeigu  u?sienie?iui  nebuvo  i?duotas   leidimas   gyventi   Lietuvos
Respublikoje, tai gal?jo atsitikti d?l ?emiau sekan?i? prie?as?i?:
1.  u?sienie?io  gyvenimas  Lietuvos  Respublikoje  gr?st?   jos   saugumui,
   vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai ir dorovei;
2. duomenys, kuriuos apie save pateik? u?sienietis, neatitinka tikrov?s;
3. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?;
4. u?sienietis neturi pakankamai l??? pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5.  u?sienietis  neturi  galiojan?io   sveikatos   draudim?   patvirtinan?io
   dokumento.
      U?sienietis,  kuriam  atsisakyta  i?duoti  leidim?  gyventi   Lietuvos
Respublikoje, gali  pakartotinai  pateikti  pra?ym?  pra?jus  nema?iau  kaip
vieneriems metams nuo  sprendimo  pri?mimo  arba  i?nykus  prie?astims,  d?l
kuri? buvo atsisakyta i?duoti tok? leidim?.
       Leidimas  laikinai  apsigyventi  Lietuvos   Respublikoje   i?duodamas
u?sienie?iui  vieneriems  metams,  jei  jis  sudar?  santuok?  su   Lietuvos
Respublikos pilie?iu  arba  nuolat  gyvenan?iu  Lietuvoje  u?sienie?iu.  Jei
santuoka nenutraukiama, tai  leidimas  i?duodamas  pakartotinai  kiekvienais
metais. Taip pat leidimas gali b?ti i?duodamas ?eimos susijungimo  pagrindu,
jei u?sienietis atitinka visus, ?statymo numatytus, reikalavimus.
      U?sienie?iai,  kuriems  yra  i?duotas  leidimas  laikinai  apsigyventi
Lietuvoje, turi per 7 dienas po  atvykimo  ?  Lietuvos  Respublik?  arba  po
duomen?  pasikeitimo   privalo   prane?ti   Vidaus   reikal?   ministerijai.
U?sienietis, turinti leidim? nuolat gyventi Lietuvoje, turi prane?ti  per  7
dienas Vidaus reikal? ministerijai tik aoie duomen? pasikeitim?.
      U?sienie?iui, kuris turi leidim? gyventi Lietuvos Respublikoje  ilgiau
nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka  yra  suteikiamas
asmens kodas[25].
      Lietuvoje valstyb?s politika  nelegali?  migrant?  klausimu  dar  n?ra
galutinai susiformavusi, ji kinta ple?iantis  ?iam  socialiniam  rei?kiniui.
Ta?iau  bendra  nuostata  gana  nuosekli:  nelegal?s   migrantai   (i?skyrus
pab?g?lius ir prieglobs?io ie?kan?ius asmenis) turi b?ti i?siun?iami ?  savo
gimt?sias ?alis arba ? tas valstybes, i? kuri? jie  atvyko  ?  Lietuv?.  Kol
bus i?si?sti, nelegal?s tranzitiniai migrantai turi  b?ti  sulaikomi,  jiems
negali  b?ti  suteikiamos  tokios  pat  teis?s  ir  laisv?s  kaip  legaliems
imigrantams. Nelegalai toki? politik?  vertina  kaip  labai  nepalanki?,  ir
tod?l ateityje ji gali tur?ti stabdant? efekt?.
      Kova su tranzitine migracija vienoje  ma?oje  valstyb?je,  pavyzd?iui,
Lietuvoje, gali  duoti  tik  dalini?  rezultat?,  tikriausiai  susijusi?  su
migracijos mar?rut? pakeitimu. Real?  poveik?  ?iam  socialiniam  rei?kiniui
padaryt? tik bendros vis? suinteresuot? ?ali? pastangos[26].

I?vados

      Lietuvai  tapus  nepriklausoma  Respublika,  kuri?  pripa?ino  dauguma
pasaulio valstybi?, i?kilo b?tinumas ne tik apibr??ti  savo  pilie?i?  rat?,
bet ir nustatyti kit?  asmen?,  u?sienie?i?,  esan?i?  Lietuvos  Respublikos
teritorijoje, teisin? status?.
      Principin?s u?sienie?i? teisinio statuso  nuostatos  buvo  ?tvirtintos
Lietuvos  Respublikos  Laikinajame  Pagrindiniame   ?statyme,   po   to   LR
Konstitucijoje. Ta?iau detaliau u?sienie?i?  teises  ir  laisves,  pareigas,
atvykimo ir apsigyvenimo  Lietuvos  Respublikoje,  taip  pat  i?siuntimo  ir
imigracijos s?lygas ir tvark? reguliavo D?l  u?sienie?i?  teiin?s  pad?ties
Lietuvos Respublikoje ir  imigracijos  ?statymai.  Bet  ?sigaliojus  naujam
?statymui  D?l  u?sienie?i?  teisin?s  pad?ties  1998   metais,   auk??iau
pamin?ti du ?statymai neteko galios.
       LR  Konstitucijoje  ir  atitinkamuose  ?statymuose   nustatyta,   kad
teis?tai  esantys  Lietuvos  Respublikoje   u?sienie?iai   ir   asmenys   be
pilietyb?s naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos pilie?iais  teis?mis
ir laisv?mis, bei vykdo pareigas, bet, ?inoma, su tam  tikrais  apribojimais
politini? teisi? srityje.
      Reik?mingais dokumentais, apibr??iant ?mogaus  laisves  ir  teises  LR
Konstitucijoje  ir  kituose  ?statymuose,  tapo  tarptautin?s  sutartys   ir
Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija.
       Tarptautin?s  sutartys    tai  svarbus   tarptautin?s   teis?tvarkos
stabilumo ir Lietuvos  santyki?  su  u?sienio  ?alimis,  taip  pat  teisin?s
valstyb?s funkcionavimo elementas.  Tarptautin?ms  sutartims  tenka  svarbus
vaidmuo ginant ?mogaus pagrindines teises ir  laisves,  taip  pat  palaikant
visuomen?s teis?tus interesus. Lietuvos  Respublikos  tarptautin?s  sutartys
kartu su tarptautin?s teis?s principais ir  normomis  yra  neatskiriama  jos
teisin?s sistemos dalis.

Literat?ros s?ra?as

Norminiai aktai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija.  Vilnius, 1993
Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija//V?.,
1995, Nr. 40-987
Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos pirmasis
protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112
LR ?statymas D?l asmen?, laikom? nuolat gyvenan?iais Lietuvoje//V?.,
1995, Nr. 106-2348
LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730
LR ?statymas D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso// V?., 1995, Nr.
63-1578
LR ?statymas D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties// V?., 1991, Nr. 27-729
LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-3236
LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653
Specialioji literat?ra:
LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. 
Panev??ys, 1994
Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?.  Vilnius, 1996
Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas.  Vilnius, 1995
Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis.  Vilnius, 1998
?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996
?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993
?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas.  Vilnius, 1997
 . .  ..  , 1998
-----------------------
[1]  . .  ..  , 1998, p. 9, 10
[2] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 1 str.
[3] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 3 str.
[4] Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas.  Vilnius, 1995, p.
5
[5] LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. 
Panev??ys, 1994, p. 33
[6] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10
[7] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis.  Vilnius, 1998, p.269
[8] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133
[9] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253
[10] LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str.
[11] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties Lietuvos
Respublikoje"// V?., 1991, Nr.27-729, 13 str.
[12] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-
3236, 46-48 str.
[13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str.
[14] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p.
65
[15] LR ?statymas D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 26 str.
[16] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys.  Vilnius, 1993, p.
86-87
[17] LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653, 2
str.
[18] ?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas.  Vilnius, 1997, p. 16
[19] Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos
pirmasis protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112, 1 str.
[20] Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str.
[21] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135
[22] LR ?statymas D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties// V?., 1998, Nr. 115-
3236, 7 str.
[23] LR ?statymas D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties// V?., 1991, Nr. 27-
729, 20 str.
[24] LR ?statymas D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso// V?.,
1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str.
[25] LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str.
[26] Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?.  Vilnius,
1996, p. 7



" "