ћаркетинг

—вободный рынок и конкуренци€


                  NIJOL?S SKU?IEN?S KALB? IR VERSLO VADYBOS
                            AUK?TESNIOJI MOKYKLA



                       Verslo administravimo programa
                           Verslo administravimas



                              EDITA LAPINSKIEN?
                         I kurso 1A grup?s student?


                 LAISVOSIOS KONKURENCIJOS ?TAKA (LIETUVOJE )
       KOKIOS DAR GALI B?TI EKONOMIKOS FORMOS ( PLANIN?, DEMOKRATIN? )



                                  Referatas



                               Klaip?da, 2001


                     Konkurencijos pl?tojimas Lietuvoje.
Dabartiniam pereinamajam laikotarpiui Lietuvos ekonomikoje b?tinai tai,  jog
ry?kiai pasirei?kia tik neigiami  ?kio  pertvarkymo  bruo?ai,  auga  kainos,
krinta piniginio vieneto perkamoji galia, did?ja nedarbas ir smunka  gamybos
apimtys.  Menkai  did?ja  eksportas,  pernelyg  dideli  mokes?iai,  visi?kai
neai?ki  muit?  ir  licencij?  i?davimo   tvarka,   beveik   n?ra   u?sienio
investicij?. Taip buvo 1991 -1992 metais.
    O kokia konkurencijos b?kl? ekonomikos ir ne tik ekonomikos sferoje, ar
tokia pat kaip buvo prie? 5-6 metus ?  Atrodyt?, jog  poky?i?  yra,  ir  jie
nema?i, nors monopolizmo Lietuvos ?kyje  pakanka.  Konkurencija  pasirei?kia
visur: ir gamybos,  ir  socialin?je  sferoje,  ir  valdymo  strukt?rose  bei
infrastrukt?ros ?akose.
    Turtiniai santykiai tik  prad?jo  keistis,  o  bene  ry?kiausiai  ?iuos
pasikeitimus  atspindi  sustipr?jusi  konkurencin?  kova.  Galima   pamin?ti
tokius akivaizd?ius pavyzd?ius: priva?i?  taksist?  atsiradimas,  komercin?s
parduotuv?s prekybos sferoje, ?m? rastis u?kandini? ir t.t.
    Konkurencij? galima suvokti kaip kov? d?l klientu, taip pat  kaip  kova
d?l  ?takos  sfer?,  rinku.   Politin?je   sferoje   stebima   ypa?   smarki
konkurencin? kova.
    Socialin?je  sferoje,  atsiradus  verslinink?  sluoksniui,  paa?tr?jus,
turtinei nelygybei, padid?jo ?tampa. Kai infliacijos tempai  tokie  spart?s,
netenka  prasm?s  bet  koks  santaup?  kaupimas,  kei?iasi,  tiksliau   byra
gyvenimo  orientyrai  ir  vertyb?s.   Ekonominis   nestabilumas   atsiliepia
kiekvieno ?mogaus savijautai, nusiteikimui  dirbti,  ie?koti  nauj?  veiklos
sfer?.
    Nepastebimai kei?iasi ?kio infrastrukt?ra, o dar daugiau socialin?  jos
dalis.  Dygsta   naujos  draudimo   kompanijos,   hipotekos   organizacijos,
komerciniai  bankai,  naujos  paslaugos.  Labai  daug  ?sisteig?  bendr?  su
u?sienio  kompanionais  firm?.  Deja,  gamybos  sferoje  to  labai  ma?a   -
dominuoja prekybos, finans?, tiekimo operacijos.
    Makroekonomikos  lygiu  kalbant  apie  konkurencijos  pl?tojim?,  labai
svarbu  i?skirti  proces?  tendencijas:  kol  kas,  kol   visos   ekonomikos
funkcionavimo pus?s yra per?jimo ( nestabilioje  )  stadijoje,  labai  sunk?
kalb?ti apie klasikin? konkurencin? kov? ekonomikoje ( gamyboje,  prekyboje,
transporto, ry?i?, ?em?s ?kio, statybos, aptarnavimo sferoje ir  t.t.).  Kol
Lietuvos  ekonomika   nebus   nors   santyki?kai   stabili,   tol   dominuos
nestacionar?s procesai. Tai rei?kia, kad  kainos,  pal?kanos,  pelnas,  kaip
pagrindiniai ekonomikos parametrai, neatspind?s realios pad?ties.
    ?inoma, Lietuva ir jos ekonomika n?ra izoliuota, j? labai veikia rublio
zonos valstybi? ekonomika, bet ne  tik  tai.  Jau  formuojasi  gana  glaudus
ry?iai ir su pasaulin?mis  ekonomin?mis  bei  finansin?mis  organizacijomis,
kurios turi didel?  ?tak?  tokiems  parametrams,  kaip  Lietuvos  finansines
sistemos stiprinimas,  ?kio  strukt?ros  kilimas,  alternatyvi?  ?aliav?  ir
energijos ?altiniu paie?ka ir t. t.
    Ypa? pageidautina, kad prad?t? ry?k?ti investicij? dinamikos  kont?rai.
Tada prasid?t? efektyvios ekonomikos procesai:  konkurencin?  kova  skatint?
siekti geresn?s technologijos, geresn?s  kokyb?s,  tapt?  b?tini  marketingo
tyrim? rezultatai.
    Ar reikia ir ar galima reguliuoti konkurencij? ? Makroekonomikos  lygiu
turb?t ne, nes pati konkurencija yra reguliatorius,  palaikantis  tam  tikr?
dinamin? pusiausvyr? ekonomikoje apskritai ir kainu  srityje  -  pirmiausia.
Ta?iau atskir? ?ak? verslo sfer? lygiu  valstyb?  gali  netiesiogiai  veikti
konkurencin? kov? - per kredit?, mokes?i? importo bei eksporto  politik?  ir
pan.
    Labai svarbu pabr??ti ry?? tarp konkurencijos pl?tojimo ir  mentaliteto
ugdymo. Juk dabar  Lietuvoje  vyksta  istorinis  momentas:  kuriasi,  gimsta
nauja klas? - pramonink?, verslinink? sluoksnis. Tiek dabar,  tiek  ateityje
svarbu, koks tas sluoksnis  susiformuos,  kokia  bus  jo  vertybi?  sistema,
klasifikacija, kaip s?kmingai jis gal?s integruotis ? pasaulin?  rink?.  Juk
konkurencija  pati  n?ra  nei  blogis,  nei  g?ris.  Ji  ver?ia  maksimaliai
pasitempti, siekti kuo didesnio na?umo ir efektyvumo. Ta?iau taip  pat  gali
su?lugdyti pralaimejusiji, sutrypti  ?moni?,  pirmiausia  vadovu,  savininku
likimus. Konkurencija gali  b?ti  vykdoma  ir  garbingais,  ir  negarbingais
metodais. Tai susij? jau ne  tik  su  ekonomikos,  ekologijos,  socialiniais
veiksniais, bet  ir  su  psichologijos,  morales,  doros  dalykais.  ?inoma,
niekais nesirengia  ekonominiu  procesu  vertinti  morales  po?i?riu  -  tai
skirtingos sferos, bet jos susijungia ?moguje, tod?l mentaliteto  ugdymas  (
ypa?  vadov?,  verslinink?)  yra  labai  svarbus.  Valstyb?  gali  ir   turi
u?tikrinti neturting?j?,  invalid?,  na?lai?i?  ir  kit?  socialiai  remtin?
grupi? poreiki? tenkinim? per mokes?ius, ?vairius fondus ir t. t.
    Labai  svarbu,  kad  gyventojai  pasitik?t?  ?alies  vykdoma  ekonomine
politika, nes jei nebus pritarimo, pvz. privatizavimo procesams,  tai  vargu
ar ger?s  ekonomikos  b?kl?,  ar  pavyks  sustabdyti  infliacij?,  padidinti
eksport? ir pan. Konkurencija tik tuomet gali duoti  maksimalius  pozityvius
rezultatus, kai visuomen? pasitiki Vyriausybe ir jos vykdoma  reforma.  ?tai
tada  konkurencija  tiek  gamyboje,   tiek   kitose   sferose   tampa   geru
katalizatoriumi.
    Atrodo, euforija d?l " aukso kaln? " pa?ad?  jau  baigia  praeiti.  V?l
gr??tama prie fundamentali? dalyk? - vertybes gali sukurti  tik  darbas,  ir
kuo jis  efektyvesnis,  tuo  turtingesni  pilie?iai.  ?iuolaikiniai  valdymo
metodai, finans? ir kredito politika gali pagyvinti Lietuvos ekonomik?,  bet
tik  tada,  jei  mes  visi  ?ia  imsim?s  tikro  darbo.  Dabar   reikalingas
kasdieninis darbas greta partneri? ir konkurent?. B?tina ?prasti  konkurent?
vertinti  pozityviai,  o  ne  kaip  prie?inink?,  kur?  privalu   pa?alinti.
Konkurencin? kova ( pirmiausia gamybos, prekybos sferoje )  padeda  sutelkti
pastangas, giliau apgalvoti priimamus  sprendimus,  realiau  ?vertinti  savo
galimybes, ??velgti silpnas ir stiprias var?ovo puses.
    Pa?ios konkurencijos negalima savo valia " ?vesti ", panaikinti, galima
tik pasinaudoti jos  teikiamomis  galimyb?mis.  Kuo  grei?iau  bus  suprasta
konkurencin?s  kovos  (  jos  metod?  ir   technologijos   )   svarb?,   tuo
efektyvesnis bus verslas ir biznis Lietuvoje (1).
    Pagrindinis vykdom? reform? tikslas Ц  pakeisti  komandin?s  ekonomikos
principu  organizuota  ekonomik?  ?  pasi?los  Ц  paklausos,  t.  y.  rinkos
principais veikian?ia ekonomik?.
    Kuriant rinkos ekonomik?, vis? pirma rek?jo atlikti  ?ios  pagrindinius
darbus:
       1. Sudaryti s?lygas priva?iai nuosavybei atsirasti ir pl?stis.
       2. ?vesti savo nacionalin? valiut?  ir  normalizuoti  finansinius  Ц
          piniginius santykius.
       3. ?vykdyti kain? reform?.
       4. Transformuoti tarprtautinius ekonominius santykius (5).



              Pagrindiniai ekonomikos transformavimo elementai

    Ryt?  Europos  ?alys  d?damos  pastang?  pereiti  ?  rinkos  ekonomik?,
daugiausia vadovaujasi vakar?  patarimais  ir  rekomendacijomis.  Susiklost?
toks per?jimo modelis, kur?  b?t?  galima  pavadinti  klasikiniu.  Pateiksiu
pagrindinius jo elementus:
       1.   Makroekonomin? situacija ir kontrol?.
    Ji  rei?kia,  kad  ?gyvendinama  grie?ta  fiskalin?  politika,   pinig?
    stabilizavimo priemon?s, grie?ta kredito politika.
       2.   Liberalizacija.
    Vidaus   rinkoje   vykdoma   preki?   ir   paslaug?   kain?    reforma;
    liberalizuojama tarptautin? prekyba ;  darbo  srityje  liberalizuojamas
    darbo u?mokestis ir darbo rinka; finans? srityje vykdoma bankininkyst?s
    reforma, pl?tojamos kitos finansin?s rinkos.
       3.   Restrukt?rizacija.
    Sudaromas s?lygos firmoms lengvai ?eiti ? rink? ir i? jos i?eiti ( tarp
    ju - minimizuojami formalus  registravimo  reikalavimai  ),  nustatomos
    priva?ios nuosavyb?s teis?s, privatizuojama ?em?, pramoninis kapitalas,
    b?tai ir paslaug? sferos, nekilnojamasis turtas.
       4.   Valstyb?s vaidmens keitimas.
    Atliekamos    konstitucin?s,    nuosavyb?s,     kontrakt?     sistemos,
    bankininkyst?s,  teisini?   institucij?   reformos,   ?vedamos   naujos
    informacin?s sistemos, pirmiausia  s?skaitybos  ir  auditingo  srityje,
    kuriamos institucijos ir priemon?s netiesioginei ekonomikos kontrolei -
    mokes?i? sistema, biud?eto ir jo i?laid? kontrol?.
       5.   Socialin?s apsaugos princip? pertvarkymas.
    I?vardytos  transformavimo  priemon?s   yra   grei?iau   У   ekonomini?
    laboratorij? У rezultatas,  nes  toks  transformavimas  niekada  nebuvo
    realizuotas  iki  galo  jokioje  industrin?je  valstyb?je.  Vis   d?lto
    pagrindiniai gin?ai vyksta ne d?l  vienos  ar  kitos  programos  dalies
    b?tinumo, o d?l temp?, t. y. ar ji turi  b?ti  atlikta  labai  greitai,
    taikant vadinam?j? У ?oko terapija У, ar У ?ingsnis po ?ingsnio У(2).



    1990-1994 - aisiais Lietuvoje vienu metu buvo atkuriama valstyb?,  vyko
politin?     ( sovietinis centralizmas  pakei?iamas  demokratiniu  valstyb?s
valdymu ) ir ?kio reformos ( pereinama nuo centralizuoto ?kio  valdymo  prie
rinkos ekonomikos ). ?ie procesai vienas su kitu glaud?iai siejosi  ir  l?m?
labai sud?ting? ?kio bei socialin? b?kl?.
    Svarbiausia  ?kio  kriz?s  Lietuvoje  prie?astis  -  ne  jos   vald?ios
sprendimai ir tuo labiau ne valstyb?s atk?rimas, o sovietin?s planin?s  ?kio
sistemos, kuriai  priklaus?  Lietuvos  ?kis,  ?lugimas.  ?i  sistema  nebuvo
sugriauta, j?  su?lugd?  esminis  sovietinio  ?kio  principas,  l?m?s  labai
neefektyv?  materialini?,  finansini?,  darbo  i?tekli?  naudojim?   ir   j?
i?vaistym?. Sovietinis planinis ?kis gal?jo gyvuoti ir gyvavo tik  tol,  kol
u?teko pigi? i?tekli?.
    Planin?je ekonomikoje vietos vald?ios strukt?ros ne  tik  nekontroliavo
dideli? pramon?s bei ?kio  infrastrukt?ros  ?moni?,  ta?iau  netgi  netur?jo
detalesn?s informacijos apie j? veikl? bei problemas.
    Lietuva negal?jo vykdyti savaranki?kos finans?,  o  tuo  labiau  pinig?
politikos.  Bankai  prival?jo  vadovautis  bendromis  visiems  SSRS  region?
bankams nustatytoms taisykl?mis. Kredit? i?tekliai  bankams  buvo  skirstomi
centralizuotai ir naudojami  tik  pagal  tikslin?  paskirt?,  centralizuotai
nustatytiems investiciniams  projektams  vykdyti  bei  trumpalaikiam  ?moni?
kreditavimui. I?imtin? pinig? ir  kredito  politikos  teis?  priklaus?  SSRS
centriniam bankui. Visi bankai  naudojosi  tik  SSRS  pinigais  -  rubliais,
i?skyrus SSRS u?sienio ekonomin? bank?, kuriam  priklaus?  monopolin?  teis?
aptarnauti atsiskaitymus su u?sienio ?ali? subjektais.
    Lietuvos SSR tur?jo savo biud?et? .  Jo  pajam?  ir  i?laid?  dyd?  bei
strukt?r?  l?m?  SSRS   finans?   ministerijos   sprendimai.   L??os   ?kiui
finansuoti, socialin?ms reikm?ms bei vietos vald?ios  strukt?roms  i?laikyti
buvo gaunamos ta pa?ia tvarka kaip ir kiti i?tekliai.
    Centralizuoto planavimo princip? taikymas ir j? puosel?jimas  per  pus?
?imtme?io Lietuvoje suformavo atitinkam? vald?ios pareig?nu, imoniu  vadovu,
darbininku ir tarnautoju supratim? apie  ekonomik?,  jos  valdymo  principus
taip pat ir racionalios elgsenos ?g?d?ius.
    Vietos vald?ios  strukt?roms  Lietuvos  ?kio  valdymas  rei?k?  vykdyti
auk?tesniu  vald?ios  strukt?r?  direktyvas,  ?kio  subjektams   paskirstyti
u?duotis ir i?teklius, pagal savo kompetencij? kontroliuoti ju veikl?.  Ger?
savo funkcij? atlikim?  jos  siejo  su  didesniu  investicij?  (  ypa?  ?kio
infrastrukt?rai bei socialiniam sektoriui pl?toti  )  ir  didesni?  i?tekli?
gyventojams bei ?mon?ms У  i?sikovojimu  У  SSRS  centrin?se  institucijose.
Valstyb?s  mokes?i?,  muit?  politika,  j?  surinkimas,  prekybos   balanso,
valstyb?s vidaus ir u?sienio skol?, banko pal?kan?,  Infliacijos  problemos,
o tuo labiau b?dai ir mechanizmai joms spr?sti vietos  vald?ios  strukt?roms
buvo ne?inomi.
    Planin?je ekonomikoje ?moni? vadovams labiausiai r?p?jo:  kur  ir  kaip
gauti daugiau materialini? i?tekli?, kaip  sukaupti  didesnes  j?  atsargas;
kaip gauti ma?esnes gamybos u?duotis  ir  didesn?  darbo  u?mokes?io  fond?;
kaip u?megzti gerus asmeninius  ry?ius  su  i?tekliu  ir  planiniu  u?duo?i?
skirstytojais, i?tekli? tiek?jais; kaip laiduoti investicijoms  skirt?  l???
panaudojim? ( У ?sisavinim?Ф );  kaip  patvirtinti  didesn?  kain?  ir  ypa?
didesnius  i?tekli?  normatyvus;  kaip  i?vengti  galim?  nemalonum?,  jeigu
produkcijos gav?jai pareik?  pretenzijas  d?l  blogos  produkcijos  kokyb?s,
jeigu ji bus nelaiku arba i? viso nepateikta; kaip pasiteisinti  ministerij?
valdininkams d?l to, kad nevykdomos planin?s u?duotys.
    Kita vertus, ?moni? vadovams  buvo  ne?inomos  produkcijos  realizavimo
problemos ar ?mon?s bankroto  gr?sm?.  Nekildavo  ir  konkurent?  problemos.
Nereik?jo r?pintis d?l  to,  kaip  gerinti  produkcijos  kokyb?,  atnaujinti
asortiment?, reklamuoti produkcij?. Jos vartotoj? poreikiai ar nuomon?  apie
produkcij? ?moni? vadovus ma?ai domino. Beveik nedomino  ir  produkcijos  ar
i?tekli? kain? svyravimai, bank? pal?kanos.
    ?moni? vadovams  buvo  suformuotas  po?i?ris,  kad  pagrindinis  gamyb?
ribojantys veiksnys yra materialini?  i?tekli?  stygius,  o  ne  produkcijos
paklausa.
    Daugumai gyventoj? r?p?jo tik tai, kaip apsir?pinti  gyvenamuoju  b?stu
ir vartojimo reikmenimis ( visuotinio ir nuolatinio deficito s?lygomis  buvo
ne?manoma ?sivaizduoti, kad parduotuv?se paprastas gyventojas gal?s  laisvai
pasirinkti ir nusipirkti norim? geros kokyb?s prek? ). Didesn?s pajamos,  be
abejo, ma?ino problemas, ta?iau realios galimyb?s gauti daugiau pajam?  buvo
labai ribotos.
    Planin?je  ekonomikoje  nekildavo  nedarbo,   b?tiniausio   medicininio
aptarnavimo, i?silavinimo ( taip pat - ir auk?tojo ) problemos. Santaup?  ar
racionalaus  turto  panaudojimo  r?pes?i?   dauguma   gyventoj?   taip   pat
netur?jo, nes netur?jo legali? b?d? turtui sukaupti.
    Tokius   ekonominio   m?stymo   stereotipus    visuomen?je    suformavo
centralizuota ?kio valdymo sistema.. ?ie stereotipai kartu su ?kio  valdymo,
produkcijos realizavimo  rinku,  gamybos  infrastrukt?ros,  centralizuotomis
banku ir  finans?  sistemomis  laidavo  Lietuvos  integracij?  i  SSRS  ?kio
sistem? ir sudar?, atrod?, ne?veikiamas kli?tis  Lietuvai  i?silaisvinti  i?
SSRS politines  bei  ekonomines  integracijos,  planin?  ekonomik?  pakeisti
rinkos ekonomika.



                Socialin?s problemos planin?je ?kio sistemoje

    Planin?s sistemos deklaruojama visuotin?  socialin?  lygyb?  nesutrukd?
susiformuoti  keliems  socialiniams  sluoksniams,   kuri?   gyvenimo   lygio
skirtumai buvo  netgi  didesni  negu  rinkos  ekonomikos  ?alyse.  Gyventoj?
socialinius skirtumus l?m? papildomos nelegalios pajamos (  legaliai  tur?ti
dideles pajamas ar santaupas buvo draud?iama ), skirtinga  pinig?  perkamoji
galia, priklausanti nuo j?  savininko  u?imam?  pareig?,  valstyb?s  l??omis
apmokamos privilegijos ir lengvatos valstyb?s bei KP pareig?nams.
    Auk??iausias gyvenimo lygis buvo pareig?n?, skirstan?i? vald?ios postus
( auk??iausi KP pareig?nai ), materialines vertybes ir l??as  (  vykdomosios
vald?ios pareig?nai ). J? perkamoji  galia  buvo  de?imteriopai  ir  daugiau
didesn?  negu  paprasto  darbininko,  o  tuo   labiau   pensininko.   Elitui
priklausantys pareig?nai tur?jo specialias, tik jiems  skirtas  parduotuves.
Jose buvo auk?tos kokyb?s, daugiausia importin?s prek?s,  parduodamos  labai
ma?omis kainomis.
    Valdininkai gal?jo  papildomai  gauti  nelegali?  pajam?  u?  paskirtas
pareigas, materialinius bei finansinius i?teklius arba tiesiog u?  palankias
planines u?duotis. Asmuo, patek?s ? vald?ios  elit?,  i?  jo  paprastai  jau
nebebuvo i?stumiamas.  Itin  susikompromitavusiems  u?imamos  pareigos  buvo
kei?iamos ? ma?iau presti?ines, ta?iau  jiems  buvo  paliekamas  i?skirtinis
socialinis apr?pinimas.
    ?moni?, kol?ki? vadovus pagal  j?  socialin?  pad?t?  galima  priskirti
atskirai grupei. Jie tur?jo tam tikr? teis? disponuoti  ?monei  ar  kol?kiui
priklausan?iomis  materialin?mis  vertyb?mis.  Taigi  tur?jo  s?lygas  gauti
papildom? nelegali? pajam?.
    Darbingo am?iaus gyventojams, neturintiems privilegij? ir  sudarantiems
absoliu?i?  daugum?,  minimalias  pajamas  garantavo  darbo  vietu  paklaus?
vir?ijanti pasi?la. Tokia pad?tis  darbo  rinkoje  susiklost?  d?l  planinei
ekonomikai budingos ekstensyvios pl?tros modelio,  skatinan?io  neefektyviai
naudoti i?teklius, taip ir darbo  i?teklius.  Menkai  apmokam?  darbo  viet?
visada buvo pakankamai. Tai buvo modifikuota  socialin?s  pa?alpos  darbingo
am?iaus gyventojams forma.
    ?emiausiam socialiniam sluoksniui priklaus? socialiai remtini  asmenys,
pensininkai, daugiavaikes ?eimos. Jie netur?jo papildomu pajam? ?altinio  ar
privilegij?  ?sigyti  prekes,  gauti   paslaugas   ma?esn?mis   kainomis   (
Pensininkai, buv? auk??iausios vald?ios  pareig?nai  sudar?  atskir?  grup?,
nes dauguma turetu privilegij? buvo jiems paliekama).
    Atlyginimai, pensijos, socialin?s i?mokos  buvo  nustatomos  taip,  kad
juos gaunantys gyventojai negal?t? sukaupti didesni? l??? atsarg?,  o  visas
gaunamas pajamas panauduot? maistui bei  b?tiniausioms  vartojimo  reikm?ms.
Daugiau l??? reikalaujan?ios reikm?s, kurios r?p?jo tik tam tikrai, tegu  ir
didelei gyventoj? grupei, buvo  tenkinamos  valstyb?s  l??omis,  panaudojant
atitinkamas  socialines  sistemas.   Valstyb?s   l??omis   buvo   i?laikomos
sveikatos apsaugos, ?vietimo, mokymo, socialin?s ?alpos  sistemos.  Valstyb?
savo l??omis stat? butus, kuriuos nuomojo gyventojams u? simbolin? kain?.
    Socialin?s  r?pybos  sistema,  numananti,  kad   i?laidas   socialin?ms
reikm?ms  padengs  patys   gyventojai,   reikalauja   atitinkamai   didesni?
atlyginim?  bei  kit?  pajam?  ?altini?  visiems  gyventojams.  O  i?laikant
socialin?s r?pybos sistem? valstyb?s l??omis,  buvo  galima  mok?ti  gerokai
ma?esnius atlyginimus, nustatyti ma?esnes pensijas  ir  socialines  i?mokas.
Tokia socialin?s r?pybos  sistema  garantavo  valstybei  dideles  papildomas
pajamas karin?ms reikm?ms ir valstyb?s  politin?ms  bei  ?kin?ms  programoms
?gyvendinti.
    Tikrasis socialinis planin?s  ?kio  sistemos  veidas  -  privilegijuoti
socialiniai  sluoksniai  ir  labai  ?emas  absoliu?ios  gyventoj?   daugumos
gyvenimo lygis, o ne deklaruojama socialin? lygyb? ir teisingumas.
    Lemiamas planin?s ?kio sistemos ypatumas - ma?as  i?tekli?  panaudojimo
efektyvumas ir j? ?vaistymas - svarbiausia prie?astis, l?musi  jos  ?lugim?.
Sovietinio ?kio gyvybingum? kelet? de?imtme?i? palaik? did?iuliai  ir  pig?s
gamtos  bei  darbo  i?tekliai  ir  ?emas  gyvenimo  lygis.  I?sekus  lengvai
eksploatuojam? gamtos i?tekli? ?altiniams bei suma??jus j? kainoms  pasaulio
rinkose, nuolat did?jant gyvenimo lygio skirtumui tarp  planin?s  ir  rinkos
ekonomikos ?ali?,  devintojo  de?imtme?io  pabaigoje  sugriuvo  pagrindiniai
planin?s ekonomikos rams?iai. SSRS, o tuo  pa?iu  ir  Lietuvos  ?kio,  lauk?
nebei?vengiama ir  labai  gili  kriz?.  Padarinius  kuriuos  mes  matome  ir
?iandien (3).
                 Pasi?la ir paklausa planin?je ekonomikoje.
    Planin?je ekonomikoje valstybinio planavimo  ?staigos  nustato  ne  tik
      gamini? preki? kiek?, bet ir  j?  kain?.  Tod?l  ?ia  pasi?los  kreiv?
      vaizduojama statmena linija.

Kaina Pasi?los kreiv?



                                   Kiekis

      F

      130   ------------------------------
      110   ------------------------------    H           Paklausos kreiv?
      100
      90    ---------------------------------------------------------     G
      50

                 5     10    15   20    25   Kiekis, t?kst. Vnt.

    Ta?kas F  Ц numatyta visas prekes parduoti po 130 lit? u? megztin?;  u?
toki?kain?  pirk?jai  nupirks  tik  10  t?kstan?i?  vienet?;  gamintojai   5
t?kstan?ius megztini? liks nepardav?.

    Ta?kas  G Ц megztin?  numatyta  parduoti  u?  90  Lt;  u?  toki?  kain?
pirk?jai nor?t? nusipirkti net  25  t?kstan?ius  megztini?,  tod?l  90  lit?
kainuojantys megztiniai taps У deficitu  У,  tik  pasirod?ius  parduotuv?se,
nor?dami j? nusipirkti, ?mon?s stov?seil?se.
    Ta?kas H Ц nusta?ius 110 lit? kain? u?  megztin?,  visi  15  t?kstan?i?
megztini? bus parduoti; bus pasiekta pusiausvyra ir visi  bus  patenkinti  Ц
gamintojai, kad pavyko parduoti u? nustatyt? kain?, pirk?jai Ц kad  megztin?
?sigijo u? jiems prieinam? kain?.
    Planin?je ekonomikoje garantuoti pusiausvyr?  retai  pavyksta  d?l  ?i?
prie?as?i?:
     1. n?ra gr??tamojo ry?io tarp  parduotuvi?,  parduodan?i?  prekes,  ir
        centrini? planavimo ?staig?, tod?l kainos i?lieka nekintamos,
     2. n?ra galimy?s tikslinti i?  anksto  sudarytus  gamyos  planus,  nes
        tuomet reik?t? per?i?r?ti vis?  tiek?j?  ir  produkcijos  vartotoj?
        planus.
Aelis  Aganegyjanas  1988  m.  i?leistoje  knygoje  У  I?s?kis:   pertvarkos
ekonomika  У  nurodo:  У  ?velgiant  ?  soviet?  ekonomik?  kaip  ?  visum?,
apskai?iuota, kad ?ia teikiama 24 milijonai ?vairi? preki? ir paslaug?;  kad
vykt? j? gamya, reikia 5 milijard? ?vairiausi?  ?sak?.  Prakti?kai  viso  to
ne?manoma sukontroliuti. Tod?l oficiali? planini? atskiros  ?mon?s  rodikli?
keitimas, paremtas У gr??tamuoju ry?iu su parduotuv?misФ Ц retas ?vykis Е С
    Verta ?sidem?ti, kad tobulos rinkos gyvenime  neb?na.  Rinkos  tr?kumai
yra realyb?, su kuria  rinkos  ekonomika  nuolatos  turi  grumtis.  Tai,  k?
Vinstonas ?er?elis yra pasak?s apie  demokratij?,  perfrazavus  labai  tinka
rinkai: У Demokratija ( rinkos ekonomika ) yra bloga  valdymo  reforma,  bet
a? ne?inau geresn?s У (4).



                                 Literat?ra

1. E. Smilga, Konkurencijos pl?tojimas Lietuvoje, 1998.
2.  N. ?ambait?, Rinkos ekonomika, Lietuvos problemos ir perspektyvos,
1998.
3. A. ?im?nas,Ekonomikos reforma Lietuvoje, Konrado Adenauerio fondas,
1996.
4. B. Leonien?, Verslo pradmenys, Poligrafija ir informatika, 1998.
5. V. Navickas, Lietuvos ekonomika: dabartis ir perspektyvos, V., 1999.


смотреть на рефераты похожие на "—вободный рынок и конкуренци€"