Atliko: Jevgenij Sakin ir Pui?yt? Dovil?  gr.: if  2


TRIGERIAI IR TRIGERIN?S  SCHEMOS

      Kombinacini? logini?  schem?  (angl.    combinational  logic)  ??jim?
signalai  vienareik?mi?kai  nustato  j?  i??jim?  signalus.  ?ioms  schemoms
neegzistuoja praeitis. Tik ?gijusios atmint?  login?s  schemos  gali  kaupti
patirt? ir priimti protingus sprendimus. Schemoje ?k?nyta atminties  l?stel?
 tai trigeris; protingos login?s schemos    trigerin?s  schemos.  Protingi
?i? schem? sprendimai yra  praeityje  ?simintos  informacijos  pasekm?,  tad
trigerin?s schemos  dar  vadinamos  sekvencin?mis  (lotyni?kai  sequentio  
pasekm?). Ir angli?kai trigerin?s login?s schemos  da?niausiai  apibr??iamos
s?voka  sequential logic.



KOMBINACIN?S IR TRIGERIN?S SCHEMOS.
ATMINTIES L?STEL?



       ?iame  skyriuje  sudarysime   kombinacini?   ir   trigerini?   schem?
strukt?rines schemas ir aptarsime j?  ypatybes.  Sudarysime  elementariosios
atminties l?stel?s schem? ir i?siai?kinsime jos veikim?.


 Kombinacin?s ir trigerin?s login?s schemos

      Kombinacini? logini? schem? strukt?rin? schema

       Jau  min?jome,  kad  kombinacini?  logini?  schem?  i??jim?  signalus
nustato tik tuo metu  veikiantys  ??jimo  signalai.  Grie?tai  kalbant,  ?is
apibr??imas galioja tik  idealioms  kombinacin?ms  schemoms,  nev?linan?ioms
logini? signal?. Realiose kombinacin?se schemose i??jimo signalai ?iek  tiek
v?luoja  ??jimo  signal?  at?vilgiu.  Tai  matyti  i?  realios  kombinacin?s
schemos strukt?rin?s schemos, parodytos 1 paveiksle. ?iame paveiksle  ideali
kombinacin? schema  nev?lindama  ??jimo  signal?  I1,  I2,  ...,  In  ?vykdo
schemos nustatytas logines  funkcijas  F1,  F2,  ...,  Fm.  Kiekvieno  naujo
??jimo signal? derinio nustatytos ?i?  funkcij?  reik?m?s  pasiekia  realios
kombinacin?s schemos i??jimus tik po tam  tikr?  v?linimo  laik?  (t1,  (t2,
...,  (tm  .  V?linimo  laikas  (ti    tai  funkcijos  fi  naujos  reik?m?s
did?iausias v?linimo laikas; jis atitinka t? ??jimo signal?  derin?,  kuriam
veikiant (ti yra maksimalus.
      Pateiksime ?simintin? apibr??im?:
                                    [pic]

                 1 pav. Realios kombinacin?s login?s schemos
                              strukt?rin? schema

                           f    tai  F  po  (t .
?odin? ?io apibr??imo interpretacija b?t? tokia: f  tai nauja  (atitinkanti
nauj? ??jimo signal? derin?)  login?s  funkcijos  F  reik?m?,  kuri  pasieks
realios schemos i??jim? tik po laiko (t. Kol laikas  (t  nesibaig?,  schemos
i??jime dar yra ?i login?s funkcijos reik?m? f ; pasibaigus v?linimo  laikui
?i? funkcijos reik?m? f pakeis kita funkcijos reik?m? F.
      Aptartosios  s?vokos  n?ra   da?nai   taikomos,   kai   kalbama   apie
kombinacines  schemas,  ta?iau  jos  yra  pamatin?s,  ai?kinant   trigerini?
logini?  schem?  veikim?.  Svarbu  dar  ir  tai,  kad  ?ios  s?vokos  padeda
pasteb?ti pana?um? tarp reali? kombinacini? schem? ir trigerini? schem?.
      Po laiko (t ( (timax realios kombinacin?s schemos i??jimuose nusistovi
stabilios, nekintan?ios iki kito ??jimo signal?  derinio,  logini?  funkcij?
reik?m?s
                fi (I1, I2, ..., In) = Fi (I1, I2, ..., In).
      Kombinacin?s login?s  schemos  dirbs  be  klaid?,  jei  nauji  signal?
deriniai j? ??jimuose atsiras tik po to, kai schemos  i??jimuose  nusistov?s
stabilios logini? funkcij? reik?m?s, tai yra, bent po laiko (timax .

      Trigerini? logini? schem? strukt?rin?s schemos

      Aptardami trigerines schemas vietoje gana ilgo termino "  trigerio  ar
trigerin?s schemos i??jim? signal?  reik?m?s"  naudosime  trumpesn?  pla?iai
taikom? termin? "trigerio ar trigerin?s schemos i??jim? b?viai".
      Trigerini?, arba sekvencini?, logini? schem? i??jim? b?vius nustato ne
tik tuo metu veikiantys i?oriniai ??jim? signalai, bet ir  gr??tamojo  ry?io
signalai,  kurie  priklauso  nuo  schemos  atminties  ?tais?  b?vi?.  Da?nai
i?oriniai ??jim? signalai vadinami  pirminiais  ??jim?  signalais  (angl.  
external, arba primary,  inputs),  o  gr??tamojo  ry?io    vidiniais,  arba
antriniais,  ??jim?  signalais  (angl.    feedback  signals,  state,   arba
secondary, inputs).
      Skiriamos sinchronin?s ir  asinchronin?s  trigerin?s  login?s  schemos
(angl.    synchronous  or  clock  mode   sequential   logic;   asynchronous
sequential logic).
      Sinchronin?s trigerin?s login?s schemos strukt?rin? schema parodyta  2
paveiksle. Reik?t?  ?sid?m?ti  ?  ?i?  schem?  ?ra?ytus  terminus.  ?vairius
??jimo signal? pavadinimus  jau  aptar?me.  Periodinius  sinchronizuojan?ius
arba, valdan?iuosius, signalus (angl.   control  inputs)  sukuria  sistemos
sinchronizuojan?i?j?  impuls?  generatorius,   arba   sistemos   valdantysis
generatorius (angl.  system clock).
                                    [pic]

      2 pav. Sinchronin?s trigerin?s login?s schemos strukt?rin? schema

      Sinchronin?se  trigerin?se  login?se  schemose  da?niausiai  naudojami
atminties ?taisai yra dinaminiai trigeriai, kurie gali  keisti  savo  b?vius
tik sinchronizuojan?iojo impulso priekinio fronto  metu.  Tai  rei?kia,  kad
kombinacin?s login?s schemos sukurti ?adinimo  signalai  nekei?ia  dinamini?
trigeri? b?vi? iki sinchronizuojan?iojo impulso priekinio  fronto,  tai  yra
kito takto prad?ios. Tik po to ?adinimo, arba  kito  b?vio  signalai,  tampa
trigeri? ?i? b?vi?  signalais  schemos  i??jimuose.  Patek?  ?  kombinacin?s
schemos ??jimus kaip gr??tamojo ry?io  signalai,  jie  kartu  su  i?oriniais
??jim? signalais formuoja naujus ?adinimo signalus.
      Sinchronines trigerines logines schemas patogu projektuoti  suskaidant
laik? ? taktus ir apra?ant  ?vykius  schemoje  kiekvieno  takto  metu.  ?ios
schemos dirba be klaid?, jei tenkinami du reikalavimai:
        prie?  prasidedant  kiekvienam  naujam  taktui,  schema  turi  b?ti
stabiliame  b?vyje:  turi  nek?sti  ??jimo  signalai  ir  b?ti   nusistov?j?
loginiai lygiai ir kombinacini? schem?, ir trigeri? i??jimuose;
       po kiekvieno naujo takto prad?ios, i?oriniai  ??jimo  signalai  nors
trump? laik? turi i?likti nepakit?.
      Laikas prie? kiekvieno takto prad?i? (3  pav.)  vadinamas  parengties,
arba nustatymo, laiku tsu (angl.  setup time), laikas  po  kiekvieno  takto
prad?ios  ?tvirtinimo, arba i?laikymo, laiku (angl.  hold time).
                                    [pic]
    3 pav. Sinchronini? trigerini? schem? parengties (tsu) ir ?tvirtinimo
                                laikai  (th)

      Asinchronin?s trigerin?s login?s schemos strukt?rin?  schema  skirt?si
nuo  2  paveikslo  schemos  tik  tuo,  kad  joje  neb?t?  sinchronizuojan?i?
signal?. Asinchronin?s trigerin?s login?s schemos  veikia  be  klaid?,  jei,
prie? paduodant kiekvien? i?orin? ??jimo signal?, schemoje visi b?viai  esti
nusistov?j?,  ir  tuo  pat  metu  kei?iasi  tik  vieno  i?  i?orini?  ??jim?
signalas.
       Asinchronines  trigerines  schemas  projektuoti  sunkiau,  tod?l  jos
naudojamos tik tuomet:
       kai sinchronin?s schemos yra nepakankamai spar?ios;
       kai schema apdoroja  pavienius  neperiodinius  ir  nesinchronizuotus
loginius signalus;
       kai d?l  koki?  nors  prie?as?i?  (pavyzd?iui,  ribotos  autonominio
maitinimo ?altinio galios) sinchronizuojan?i? signal? neformuoja.
       Trigerin?s  login?s  schemos  da?nai  vadinamos  sinchroniniais  arba
asinchroniniais (nelygu kokia trigerin? schema)  b?vi?  automatais.  Kartais
vartojamas ir kitas  terminas    sinchroniniai  arba  asinchroniniai  b?vi?
generatoriai (angl.  synchronous arba asynchronous state machine).


Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel?


       Dviej?  stabili?  b?vi?  atminties  l?stel?     kiekvieno   trigerio
svarbiausioji  dalis.  Sudarysime  ?ios  l?stel?s  elektrin?  principin?  ir
login? schemas, i?siai?kinsime j? veikim? ir ypatybes.
                                    [pic]
      4 pav. Pirmasis dviej? b?vi? atminties l?stel?s schemos variantas
      Dviej? b?vi? atminties l?stel?s schem? sudaro du var?inio  stiprintuvo
laipsniai, kuriuose  sudarytas  teigiamas  gr??tamasis  ry?ys  tarp  antrojo
laipsnio i??jimo ir pirmojo laipsnio ??jimo (9.4 pav.).
       ?i?  schem?  galima  apib?dinti  ir   taip:   tai   dviej?   laipsni?
stiprintuvas, kurio kiekvieno laipsnio i??jimas sujungtas su  kito  laipsnio
??jimu. Ta?iau da?niausiai teikiamas ?itoks apibr??imas:  tai   du  var?inio
stiprintuvo laips-
                                    [pic]
                 5 pav. Pagrindin? atminties l?stel?s schema
niai,  kuriuose  sudarytas  kry?minis  gr??tamasis  ry?ys  tarp  i??jim?  ir
??jim?.
      Pagal ?? paskutin?j? apra?ym? perbrai?yta 4 paveikslo schema  parodyta
5 paveiksle. Galimi du ir tik du stabil?s ?ios schemos b?viai. Tarkime,  kad
tranzistorius VT1 yra atviras.  Tuomet  atviro  tranzistoriaus  kolektoriaus
?emas  ?tampos  lygis  palaiko  u?dar?  tranzistori?  VT2.  Auk?tas   u?daro
tranzistoriaus VT2 kolektoriaus ?tampos lygis  palaiko  atvir?  tranzistori?
VT1. Toks b?vis  atviras VT1 ir u?daras VT2  yra stabilus ir  gali  trukti
tol, kol nei?jungsime maitinimo ?tampos.
      Galimas ir kitas stabilusis b?vis, kai atviras yra tranzistorius  VT2.
Tuomet ?emas ?io tranzistoriaus  kolektoriaus  ?tampos  lygis  laiko  u?dar?
tranzistori?  VT1,  o  ?io  auk?tas  kolektoriaus  ?tampos  lygis    atvir?
tranzistori? VT2. Ir ?is b?vis  u?daras VT1 ir atviras VT2    trunka  tol,
kol nei?jungiama maitinimo ?tampa.
      B?vis, kai abu tranzistoriai u?dari, negalimas, nes bet  kurio  u?daro
tranzistoriaus auk?tas kolektoriaus ?tampos lygis tuojau pat atidaryt?  kit?
u?dar? tranzistori?.
      B?vis, kai abu tranzistoriai praviri,  galimas,  bet  nestabilus,  nes
ma?iausias bet kurio tranzistoriaus kolektoriaus ?tampos ar  srov?s  pokytis
nustato vien? i? stabili?j? schemos b?vi?. Aptarkime, kaip  tai  vykt?.  Abu
tranzistoriai gali b?ti praviri  tik  tuomet,  kai  jais  teka  nekintan?ios
vienodo   stiprumo   srov?s.   Tarkime,   kad   ka?kuriuo   laiko    momentu
tranzistoriaus VT1 srov? ?iek tiek padid?jo. To prie?astis gali b?ti net  ir
chaoti?kas   sudaran?i?   srov?   elektron?   jud?jimas.   Padid?jusi    VT1
kolektoriaus srov? ?iek  tiek  padidina  ?tampos  kritim?  rezistoriuje  R1,
tod?l VT1 kolektoriaus ?tampa truput? suma??ja ir pridaro tranzistori?  VT2,
o  tai,  savo  ruo?tu,  padidina  jo  kolektoriaus  ?tamp?.  Padid?jusi  VT2
kolektoriaus ?tampa dar labiau stiprina tranzistoriaus VT1 srov?  ir  ma?ina
jo kolektoriaus ?tamp?. ?itoks gri?ties procesas labai greitai  tranzistori?
VT1 ?sotina, o tranzistori? VT2 u?daro  schema pereina ?  vien?  i?  dviej?
stabili?j? b?vi?.
      Tranzistori? kolektori? ?tampos visuomet  esti inversin?s viena  kitos
at?vilgiu: atvirojo tranzistoriaus kolektoriaus  ?tampos  lygis  ir  loginis
lygis yra ?emas, u?darojo  auk?tas.
                                    [pic]
                        6 pav. Dviej? b?vi? atminties
                           l?stel?s  login? schema

       Schema,  kurioje  galimi  tik  du  stabil?s  b?viai,  naudojama  kaip
atminties l?stel? vieno bito informacijai saugoti. Tokia  atminties  l?stel?
dar n?ra trigeris, nes jos ??jimai, tranzistori? baz?s,  tiesiogiai  susieti
su i??jimais  tranzistori? kolektoriais. Trigeriuose  ??jimai  ir  i??jimai
turi b?ti atskirti.
      Dviej? b?vi? atminties l?stel?s login? schem? sudaro tik  du  loginiai
elementai. 5 paveikslo schemoje nesunku ??i?r?ti du  inverterius.  Kiekvieno
inverterio i??jimas sujungtas su kito inverterio ??jimu   tai  ir  parodyta
atminties l?stel?s login?je schemoje 6 paveiksle.


BAZINIAI  TRIGERIAI  IR  J?  APRA?YMAS


      Loginis ?taisas, turintis  du  ir  tik  du  stabilius  b?vius,  ir  du
inversinius  vienas  kito  at?vilgiu  i??jimus,  vadinamas  trigeriu  (angl.
trigger  ?autuvo gaidukas). Kiekvieno ir sud?tingo,  ir  paprasto  trigerio
pagrind? sudaro vienas i? dviej?  bazini?  trigeri?.  ?iame  skyriuje  labai
detaliai i?nagrin?sime t? bazini? trigeri? schemas  ir  j?  apra?ymo  b?dus.
Tik  labai  gerai  i?siai?kin?  papras?iausi?  trigeri?  veikim?,   gal?sime
s?kmingai analizuoti sud?tingus trigerius ir trigerines schemas.


Bazinis SR trigeris

                                    [pic]
           7 pav. Bazinio SR trigerio elektrin? principin? schema
      Dviej? stabili? b?vi?  atminties  l?stel?  tampa  trigeriu,  kai  joje
sudaromi atskirti vienas nuo kito  ??jimai  ir  i??jimai.  Jei  ?  schem?  5
paveiksle lygiagre?iai  kiekvienam  tranzistoriui  ?jungsime  dar  po  vien?
tranzistori?,  turint?  bendr?   kolektoriaus   apkrov?   su   ankstesniuoju
tranzistoriumi, gausime  bazinio  trigerio  schem?,  parodyt?  7  paveiksle.
Paprastai vienas tokio trigerio ??jimas vadinamas nustatymo,  arba  ?ra?ymo,
??jimu (angl.  set), kitas  numetimo,  arba  i?trynimo,  ??jimu  (angl.  
reset). Pagal angli?k?j? ??jim? pavadinim?  pirm?sias  raides  S  ir  R  ?is
trigeris vadinamas SR trigeriu.
      Trigeri? i??jimai  paprastai  ?ymimi  raid?mis  Q  ir  Q.  Tiesioginiu
trigerio  i??jimu  Q  laikomas  tas  i??jimas,  kuriame  gaunamas  ??jimo  S
signalas. Sakoma, kad  trigeris  yra  nustatytas  ?  loginio  1  b?v?,  arba
?ra?ytas (set), kai i??jimo Q loginis lygis yra auk?tas:  Q  =  1.  Trigeris
yra nustatytas ? 0 b?v?, arba i?trintas (reset), kai Q = 0.
      I?nagrin?sime schemos, parodytos  7  paveiksle,  veikim?.  Tegul  ?ios
schemos ??jimas IN1 yra S ??jimas, o IN2   R.  Kadangi  schema  simetri?ka,
??jimus  galime pasirinkti laisvai, ta?iau pasirinkt? ??jim?  signalus  turi
atitikti tik tam tikr? i??jim? signalai.  Tarkime,  kad  signalai  ??jimuose
?itokie: S = 1, R = 0. Auk?ta ??jimo IN1  ?tampa  atidaro  tranzistori?  VT1
ir, nepriklausomai  nuo  to,  atviras  ar  u?daras  VT2,  sukuria  ?em?  VT1
kolektoriaus ?tamp?. ?is ?emas ?tampos lygis u?daro tranzistori? VT3.  ?emas
??jimo IN2 loginis lygis R = 0 u?daro tranzistori? VT4. Jei ir  VT3  ir  VT4
u?dari, j? kolektoriaus potencialas lygus maitinimo  ?altinio  ?tampai.  Tai
esti auk?tas ?tampos lygis, kuris atidaro  tranzistori?  VT2.  Taigi  ??jim?
signalai  S = 1 ir R = 0 atidaro VT1 ir VT2 bei u?daro VT3 ir  VT4:  nustato
?em? ??jimo I?1 ?tampos lyg? ir  auk?t?  i??jimo  I?2  ?tampos  lyg?.  Pagal
anks?iau suformuluot? taisykl?, kad i??jimas Q  yra  tas  i??jimas,  kuriame
pakartojamas S ??jimo signalas, darome i?vad?, kad SR trigeryje  tiesioginis
i??jimas Q yra i??jimas I?2, o inversinis i??jimas Q yra i??jimas I?1.


      I?nagrin?kime atvej?, kai  po  logini?  signal?  S  =  1  ir  R  =  0,
atidariusi? tranzistorius VT1 ir VT2 bei  u?dariusi?  tranzistorius  VT3  ir
VT4, ? bazinio SR trigerio schem? paduodami signalai S = 0 ir R  =  0.  Nors
?emas ??jimo S ?tampos lygis ir u?daro  tranzistori?  VT1,  jo  kolektoriaus
potencialas lieka ?emas, nes VT2 yra atviras  tai garantuoja auk?ta  u?dar?
tranzistori? VT3 ir VT4 kolektori? ?tampa. Taip pat, jei ??jimo  signalai  S
= 0 ir R = 0 patenka ? triger? po signal? S = 0 ir R = 1, tai  tranzistoriai
VT1 ir VT2 lieka u?dari, o tranzistoriai VT3 ir VT4    atviri.  Tad  galime
daryti i?vad?, kad signalai S = 0 ir  R  =  0  nekei?ia  prie?  tai  buvusio
trigerio b?vio.
      Liko neaptartas paskutinysis ??jimo signal? rinkinys: S = 1 ir R =  1.
Kol ?ie signalai veikia, ir tranzistorius  VT1,  ir  tranzistorius  VT4  yra
atviri, tod?l i??jimuose Q ir Q gaunama ?ema ?tampa. Nustojus  veikti  tiems
??jimo  signalams,  ma?iausias  ?tampos  ar  srov?s  pokytis  gali  pervesti
triger? ? vien? i? dviej? vienodai tik?tin? stabili? b?vi?: arba VT1 ir  VT2
u?sidaro, o VT3 ir VT4 lieka atviri, arba VT1 ir VT2 lieka atviri, o VT3  ir
VT4 u?sidaro.  Signal?  rinkinys  S  =  1  ir  R  =  1  yra  ?iam  trigeriui
draud?iamas, nes, pirma, kol ?ie signalai veikia, tol Q  =  Q  =  0,  o  tai
neatitinka trigerio apibr??imo  trigeris  nustoja  buv?s  trigeriu.  Antra,
kai ?ie  signalai  baigiasi,  trigeryje  nusistovi  atsitiktinis  i?  anksto
nenusp?jamas  b?vis.  I?skyrus  kai   kuriuos   atvejus,   tokia   situacija
nepriimtina nei trigeriuose, nei schemose su trigeriais.
      Sudarysime  SR  trigerio  login?  schem?.  Nesunku  pasteb?ti,  kad  7
paveikslo schem?  sudaro  du  loginiai  elementai  2ARBA-NE  su  kry?miniais
gr??tamaisiais ry?iais: kiekvieno loginio  elemento  i??jimas  sujungtas  su
kito elemento ??jimu.
Trigerio tiesioginis i??jimas Q yra i??jimas to  loginio  elemento,  ?  kur?
ateina ??jimo signalas R. Inversinis trigerio i??jimas  Q  yra  i??jimas  to
loginio elemento, ? kur? ateina ??jimo signalas S. Taip sudaryta bazinio  SR
trigerio login? schema parodyta 8 paveiksle.
                                    [pic]
                              8 pav. Bazinio SR
                           trigerio login? schema
      Pa?ym?sime, kad sudarytoji schema, kaip ir  kiekviena  login?  schema,
veikia nepriklausomai nuo loginio elemento atmainos: TRTL, TTL,  nMOP,  KMOP
ar kitos. Parinktoji  logika  tik  apibr??ia  trigerio  parametrus:  veikimo
spart?, vartojam? gali?, atsparum? trikd?iams ir pana?iai.  Kadangi  ?vairi?
logini?  element?  principini?  schem?  atmainas  ir  j?  savybes   i?samiai
nagrin?jome  antrojoje  knygos  dalyje,  trigerius  ir  trigerines   schemas
nagrin?sime tik sudaryt? i? logini? element? logini? schem? arba dar  labiau
apibendrint? funkcini? schem? lygmenyje. Pastarosios  schemos  sudaromos  i?
sud?tingesni? u? loginius elementus funkcini? mazg?.
      Aptarsime bazinio SR  trigerio  veikim?  logini?  element?  lygmenyje.
Prie?  tai  prisiminkite,   kad   "stiprusis"   signalas,   vienareik?mi?kai
nustatantis b?v? loginio elemento ARBA (taip pat ir loginio  elemento  ARBA-
NE) i??jime, yra loginis vienetas arba auk?tas ?tampos lygis. Vadinasi,  kai
login?s schemos ??jimuose yra signal? rinkinys S = 1 ir R = 0, signalas S  =
1 vienareik?mi?kai nustato Q = 0. Signalai  R = 0  ir  Q  =  0  savo  ruo?tu
nustato Q = 1.

      ??jimo signal? rinkinys S = 1 ir R = 1  SR trigeriui yra  draud?iamas,
nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q = Q = 0.
      8 paveiksle parodytas bazinis SR trigeris dar vadinamas baziniu  ARBA-
NE trigeriu, ?itaip pabr??iant, kad jis yra sudarytas  i?  logini?  element?
ARBA-NE (angl.  basic  S-R  latch;  S-R  NOR  latch  arba  NOR  latch;  ?ia
pa?ym?sime,  kad  terminas   trigger   literat?roje   angl?   kalba   beveik
nevartojamas, elementar?s trigeriai da?niausiai vadinami latch    sp?stais,
sud?tingesni trigeriai  flip-flop).
      Du bazinio SR trigerio ??jimo signal? rinkiniai SR = 10  ir  SR  =  01
vadinami aktyviaisiais, arba nustatan?iaisiais. Rinkinys  SR  =  10  nustato
trigerio b?v? Q = 1, rinkinys  SR =  01    b?v?   Q  =  0.  ??jimo  signal?
rinkinys SR = 00  vadinamas  pasyviuoju,  arba  neutraliuoju,  nes  nekei?ia
prie? tai buvusio trigerio b?vio. T? pat?  galime  suformuluoti  ir  kitaip:
tik vienetas yra aktyvusis bazinio trigerio ARBA-NE ??jimo signalas. S  =  1
nustato trigerio b?v?  Q = 1, R  =  1    b?v?     Q  =  1.  ??jimo  signal?
rinkinys SR = 11 baziniam SR trigeriui yra draud?iamas.
                                    [pic]
                              10 pav. Grafinis
                              SR trigerio ?ymuo
      Bazinio SR trigerio grafinis ?ymuo parodytas 10 paveiksle.


Bazinis (S(R trigeris

       ?inome,  kad  nMOP  arba  KMOP  loginiai   elementai   ARBA-NE   b?na
paprastesni  u?  loginius  elementus  IR-NE.  Tod?l  nMOP  ir  KMOP   serij?
mikroschemose paprastai naudojamas bazinis SR trigeris i?  logini?  element?
ARBA-NE. TTL  serijose  paprastesni  loginiai  elementai  IR-NE,  tod?l  TTL
serij? mikroschemose da?niau naudojamas bazinis (S(R,  arba  bazinis  IR-NE,
trigeris (basic (S(R latch, (S(R NAND latch, NAND latch).
                                    [pic]
                             9 pav. Bazinio (S(R
                           trigerio login? schema
      Pritaik? de Morgano teorem?, 8 paveiksle parodyt? SR  trigerio  login?
schem? galime pakeisti  schema,  sudaryta  i?  logini?  element?  2IR-NE  (9
pav.). Po kintam?j?  ??jime  inversijos  loginis  elementas  2ARBA-NE  vykdo
login? funkcij? 2IR. Vadinasi, sudarius schem? i? logini?  element?  2IR-NE,
inversija bus atliekama ne tik schemos ??jimuose, bet ir  jos  i??jimuose  
tai ir matyti 9 paveiksle.
       Logini?  element?  IR   ir   IR-NE   ??jime   "stiprusis"   signalas,
vienareik?mi?kai nustatantis b?v? loginio elemento i??jime, yra  nulis.  Tai
rei?kia, kad (S(R trigerio b?v? nustato aktyvieji ??jimo  signal?  rinkiniai
(S(R = 01 ir (S(R = 10. ??jimo signalas (S = 0 (S = 1) nustato bazinio  (S(R
trigerio b?v?  Q = 1, o signalas (R = 0 (R = 1)  b?v? Q = 1. Rinkinys  (S(R
= 11 yra pasyvusis, o (S(R = 00 draud?iamas, nes tuomet  Q = Q = 1.
                                    [pic]
                    11 pav. Grafinis (S(R trigerio ?ymuo

             Bazinio (S(R trigerio ?ymuo parodytas 11 paveiksle.
      Abu bazinio trigerio variantai pasi?ymi pana?iomis,  bet  ne  visi?kai
vienodomis  savyb?mis.  Tod?l  analizuojant  bet  kurio  sud?tingo  trigerio
ypatybes, pirmiausia reikia  i?siai?kinti,  koks  bazinis  trigeris  yra  to
trigerio pagrindas.



Bazini? trigeri? apra?ymas


      Trigerius galima  apra?yti  visaip.  Vieni  apra?ymo  b?dai  patogesni
sprend?iant  vieno  tipo  u?davinius,  kiti    kitokius.  ?iame   poskyryje
i?moksime apra?yti bazinius  trigerius  beveik  visais  ?inomais  b?dais  ir
aptarsime, kaip juos pasirinkti. Tai leis pasirinkti tinkamiausi?  sud?tingo
trigerio ar trigerin?s schemos apra?ymo b?d?.

V?linan?iojo trigerio modelis

      Realaus trigerio i??jimo signalas v?luoja  ??jimo  signal?  at?vilgiu.
Tai gerai matyti sudarius papras?iausi? v?linan?io  trigerio  model?.  ?iame
modelyje vis? ?? triger? sudaran?i? logini? element? v?linimas  i?rei?kiamas
vienu  suminiu  v?linimo  laiku  (t,  kuriuo  v?luoja  pagrindinis  trigerio
i??jimo signalas Q.
                                    [pic]

                  12 pav. V?linan?iojo SR trigerio modelis

      V?linan?iojo SR trigerio modelis parodytas 12 paveiksle; ?ia q    ?io
trigerio b?vio (angl.  present state) i??jimo signalas; Q   kito  trigerio
b?vio (angl.  next  state)  i??jimo  signalas;  (t    did?iausias  signalo
v?linimo laikas trigeryje.
      I? paveikslo matyti, kad did?iausi?  trigerio  v?linimo  laik?  sudaro
dviej? logini? element? v?linimo laikai:
      (t ( 2tv ;
      ?ia tv  vieno loginio elemento v?linimo laikas  (angli?kai  paprastai
?ymimas tpd arba tgd  propagation delay arba gate delay).
Labai svarbu ?siminti, kad ?is trigerio b?vis q tampa kitu trigerio b?viu  Q
po (t.


      Charakteringoji lygtis

      Trigerio charakteringoji, arba b?dingoji, lygtis sieja  trigerio  kito
b?vio i??jimo signal? su i?oriniais trigerio  ??jimo  signalais  ir  vidiniu
??jimo,  arba   gr??tamojo   ry?io,   signalu      ?iuo   trigerio   b?viu.
Charakteringoji lygtis  u?ra?oma  remiantis  v?linan?iojo  trigerio  modelio
logine schema.
      Tuomet SR trigerio (12 pav.) kito b?vio i??jimo signalas

      Q ( S + q + R ( (S + q)( R (  SR + qR .
      Apvestoji dalis yra SR  trigerio  charakteringoji  lygtis.  Ji  apra?o
gr??tam?j? ry?? trigeryje: Q matome ir kairiojoje,  ir  de?iniojoje  lygties
pus?se, nes q yra Q  po  (t.  Be  to,  charakteringoji  lygtis  teigia,  kad
trigerio kito b?vio signalas Q esti ir i?orini? ??jimo signal? S  ir  R,  ir
trigerio ?io b?vio q funkcija.


B?vi? reik?mi? lentel?

       Pagal  trigerio  charaktering?j?  lygt?  galime  sudaryti  jo   b?vi?
reik?mi? lentel? (angl.  present state    next  state  table,  arba  state
table). SR trigerio b?vi? reik?mi? kaita parodyta 1 lentele.

   1. lentel?.  SR trigerio b?vi? reik?mi? lentel?

|??jimo signalai    |I??jimo |Komentarai                    |
|                   |signalas|                              |
|Vidinis   |I?orini|        |        |      |X = S+q(po  |
|??jimo,   |ai     |Kito    |?is     |Triger|(t) =       |
|arba ?io  |??jimo |b?vio   |b?vis   |io    |= S+Q       |
|b?vio     |signala|signalas|        |b?vis |            |
|i??jimo,  |i      |        |        |      |            |
|signalas  |       |        |        |      |            |
|q         |S  |R  |Q       |q       |Q     |X (  Q      |
|0         |0  |0  |0       |stabilus|R     |1           |
|0         |0  |1  |0       |stabilus|R     |1           |
|0         |1  |0  |1       |nestabil|S     |0           |
|          |   |   |        |us      |      |            |
|0         |1  |1  |0       |stabilus|R     |0           |
|1         |0  |0  |1       |stabilus|S     |0           |
|1         |0  |1  |0       |nestabil|R     |1           |
|          |   |   |        |us      |      |            |
|1         |1  |0  |1       |stabilus|S     |0           |
|1         |1  |1  |0       |nestabil|R     |0           |
|          |   |   |        |us      |      |            |

      I?  sudarytosios  lentel?s  matyti,  kad  trigeris  turi  tris  ??jimo
signalus: i?orini? ??jim? S ir R bei vidin? ??jimo, arba  gr??tamojo  ry?io,
signal? q. Charakteringoji lygtis leid?ia pagal ?iuos tris  ??jimo  signalus
nustatyti trigerio i??jimo, arba kito b?vio, signal? Q.
      ?is trigerio b?vis q yra stabilus, kai q ( Q. Kai q ( Q, po  laiko  (t
q reik?m? pakinta ir b?na lygi Q.
      Loginio kintamojo X ( Q reik?m?s rodo, kad  trigerio  i?orini?  ??jimo
signal? rinkinys SR ( 11  yra  draud?iamas,  nes  tuomet  Q  ir  Q  reik?m?s
sutampa. ?? draud?iam?j?  SR  rinkin?  atitinkan?ios  lentel?s  eilut?s  yra
i?skirtos.


      B?vi? kaitos diagrama

      Remiantis trigerio b?vi? reik?mi? lentele, galima nubrai?yti t?  b?vi?
kaitos diagram?. Beje, j? galima sudaryti ir pagal trigerio  charaktering?j?
lygt?. B?vi? diagramoje ?is  trigerio  b?vis  q  (  0  ?ymimas  skritul?lyje
?ra?yta a raide, o q ( 1  skritul?lyje ?ra?yta b  raide.  Pakitus  trigerio
i?oriniams ??jimo signalams, trigerio b?vis gali likti  toks  pats    b?vi?
diagramoje tai atvaizduojama gr??tan?ia ? t? pat?  skritul?l?  rodykle.  Jei
pakitus i?oriniams ??jimo signalams trigerio b?vis kinta,  b?vi?  diagramoje
tai atvaizduojama  nukreipta  ?  kit?  skritul?l?  rodykle.  Trigerio  b?vi?
kaitos diagramoje str?lyt? visuomet eina i?  skritul?lio,  kuriame  ?ra?ytas
?is trigerio b?vis, ? skritul?l?, kuriame ?ra?ytas kitas trigerio b?vis.
                                    [pic]
                  13 pav. SR trigerio b?vi? kaitos diagrama
      SR trigerio b?vi? kaitos diagrama, sudaryta pagal 1 lentel?,  parodyta
13 paveiksle.
      Ji tik patvirtina anks?iau pateiktas ?inias apie  SR  triger?:  ??jimo
signal? rinkinys SR ( 00 yra pasyvus, nekei?iantis trigerio b?vio; SR  (  10
nustato trigerio b b?v? (q ( 1), o SR ( 01  a b?v? (q ( 0).


      Veikimo algoritmas

                                    [pic]
                             15 pav. SR trigerio
                              veikimo algoritmo
                               blokin? schema
      Anks?iau min?jome, kad trigeriai ir  schemos  su  trigeriais  vadinami
b?vi? automatais. ?i? automat? veikim? galime apra?yti programi?kai.
       SR  trigerio  veikimo  algoritmas  parodytas  15  paveiksle.  Veikimo
algoritm? blokin? schem? sudaro b?vi? blokeliai, pa?ym?ti raid?mis  a  (q  (
0)  ir  b  (q  (  1),  bei  sprendimo  pri?mimo  blokeliai.  I?nagrin?j?  ??
algoritm?, galime ?sitikinti, kad jis  atitinka  SR  trigerio  b?vi?  kaitos
lentel? ir diagram?.



      Karno diagrama

      Remiantis trigerio charaktering?ja  lygtimi,  jo  b?vi?  lentele  arba
diagrama, galima sudaryti trigerio  Karno  diagram?.  ?ios  Karno  diagramos
argumentai, loginiai kintamieji, yra trigerio vidiniai ir  i?oriniai  ??jimo
signalai q, S bei R; ? diagram? ?ra?oma login?  funkcija    kitas  trigerio
b?vis Q.
      SR trigerio Karno diagrama parodyta 14 paveiksle.
                                    [pic]
                     14 pav. SR trigerio Karno diagrama
      Karno diagrama labai gerai tinka trigerio b?vio stabilumui  nustatyti:
jei ? diagramos langel? ?ra?yta trigerio kito b?vio  reik?m?  Q  sutampa  su
?io trigerio b?vio reik?me q, tai trigerio b?vis yra stabilus, nes po  laiko
(t q reik?m? i?liks  ta  pati.  Ir  atvirk??iai,  jei  ?  diagramos  langel?
?ra?yta trigerio kito b?vio  reik?m?  Q  skiriasi  nuo  ?io  trigerio  b?vio
reik?m?s q, tai rei?kia, kad trigerio b?vis yra nestabilus, nes po laiko  (t
q reik?m? pakis, sutaps su trigerio  kito  b?vio  reik?me  Q.  14  paveiksle
stabil?s trigerio b?viai pabraukti.
      Pagal Karno diagram? galima u?ra?yti trigerio  charaktering?j?  lygt?,
trigerio kito b?vio Q priklausomyb? nuo vidini? ir i?orini?  ??jimo  signal?
q, S ir R. Tuo tikslu diagramoje sudarome du vienet? kont?rus p1  ir  p2  ir
gauname, kad

      Q ( p1 + p2 ( SR + qR .


      ?vyki? diagrama
                                    [pic]

                             16 pav. SR trigerio
                               ?vyki? diagrama

      ?vyki? diagrama  tai modifikuota Karno diagrama, kurioje b?vi?  kait?
vaizduoja str?lyt?s. Be to, ? kvadrat?lius paprastai  ra?omi  ne  nuliai  ir
vienetai, bet juos atitinkantys b?vi? pavadinimai a ir b (16 pav.).
      Kai i?oriniai signalai S ir R pakinta taip, kad kitas trigerio b?vis Q
i?lieka toks,  koks  buv?s,  ?vyki?  diagramoje  tai  vaizduoja  horizontali
rodykl?, nukreipta i? stabilaus ? stabil? b?v?: i? a ? a  arba i?  b  ?   b.

      ?vykius, kai i?oriniai signalai kei?ia kit? trigerio b?v? Q, vaizduoja
lau?ta rodykl?, nukreipta horizontaliai i? stabilaus b?vio  ?  nestabil?  ir
vertikaliai i? nestabilaus b?vio ? nauj? stabil?j?.
      Tokius du ?vykius paai?kinsime pavyzd?iais.
      1. Pradinis  trigerio  b?vis  apra?omas  rinkiniu  qSR  (  110.  Tegul
pirmasis ?vykis trigeryje yra ??jimo signal? pokytis i? SR ( 10 ? SR  (  00.
Per laik? (t ?vyksiant? pokyt? 16 paveiksle  vaizduoja  horizontali  rodykl?
1, nukreipta i? kvadrat?lio 110 ? kvadrat?l? 100, tai yra i? stabilaus  b  ?
stabil? b.
      2. Pradinis trigerio b?vis qSR ( 100. Antrasis ?vykis  ??jimo signal?
pokytis SR ( 00 ( 01. Per?jimas ? nauj? b?v? qSR ( 101  vaizduojamas  lau?ta
rodykle  2,  nukreipta  horizontaliai  i?  stabilaus  b  ?  nestabil?  a  ir
vertikaliai i? nestabilaus a ? stabil? b.
      Atkreipkite d?mes?, kad kiekvienas ?vykis visuomet  baigiasi  stabiliu
b?viu.
                                    [pic]

           17  pav. SR trigerio ?vyki? diagrama padavus draud?iam?
                              SR signal? rinkin?
      ?vyki? diagrama vaizd?iai parodo  ??jimo  signal?  rinkinio  SR  (  11
draud?iamum?.  Tarkime,  kad  pradin?  trigerio  b?v?  qSR  (  011   nustat?
draud?iamas ??jimo signal? rinkinys SR ( 11, po kurio ?  i?orinius  trigerio
??jimus buvo paduotas  pasyvus  rinkinys  SR  (  00  (17  pav.).  Tuomet  i?
kvadrat?lio 011 ? kvadrat?l?, ?  kur?  nukreipia  pasyvusis  ??jimo  signal?
rinkinys, galimi du keliai: pirmasis, kur? rodo rodykl?  1,  per  kvadrat?l?
010 (nestabil? b) ? kvadrat?l? 110 (stabil? b) ir i? jo ? galutin? b?v?  100
(stabil?  b);  antrasis,  kur?  vaizduoja  rodykl?  2,  per  kvadrat?l?  001
(stabil? a) ? kvadrat?l? 000  (galutin?  stabil?  b?v?  a).  Taigi,  padavus
draud?iam? ??jimo signal? rinkin? SR ( 11 ir pasyv? ??jimo  signal?  rinkin?
SR (  00,  galimi  du  skirtingi  trigerio  galutiniai  b?viai:  qSR  (  001
(stabilus a) arba qSR ( 000 (stabilus  b).  ?  kok?  b?v?  pereis  trigeris,
priklausys nuo to, kuriame trigerio ??jime  S ar R    vienetas  ?iek  tiek
anks?iau  taps  nuliu  (?vyki?  diagramoje  tai  atitinka  arba  keli?   per
kvadrat?l? 010, arba keli? per kvadrat?l?  001).  Tokia  situacija  vadinama
signal? lenktyn?mis (angl.  race condition). Signalai lenktyniauja  tuomet,
kai i? karto kei?iasi abiej? ??jim? loginiai lygiai. Jei  signal?  lenktyn?s
gali baigtis skirtingais trigerio  b?viais,  tai  jos  vadinamos  kritin?mis
lenktyn?mis (critical race).
      SR trigeryje visos kitos signal? lenktyn?s, i?skyrus SR ( 11 kitim?  ?
00, yra nekritin?s: net jei ?vykiai  trigeryje  vykt?  skirtingais  keliais,
jie baigt?si tais pa?iais stabiliais trigerio b?viais.


      I? ?vyki? diagramos aptarimo i?plaukia, kad, u?draudus ??jimo  signal?
rinkin? SR ( 11 (arba tik SR kitim? i? 11 ? 00), SR trigeris  b?t?  visi?kai
apibr??t? b?vi? ?taisas.

      Laiko diagramos

       Trigerio  veikim?  galima   apra?yti   jo   i??jimo   signal?   laiko
diagramomis, sudarytomis pagal i?orini? ??jimo signal? laiko diagramas.
                                    [pic]
                    18  pav. SR trigerio laiko diagramos
      Remdamiesi v?linan?iojo trigerio  modeliu  (12  pav.),  sudarysime  SR
trigerio i??jimo signal? q ir X  laiko  diagramas,  kurios  laiko  at?vilgiu
atitikt? konkre?ias i?orini? ??jimo signal? S ir R laiko diagramas.
      Sudarytose i??jimo signal? laiko diagramose (18 pav.)  ?vertinta  tai,
kad ??jimo signalai SR trigerio schemoje v?luoja  laiku,  lygiu  vieno  arba
dviej? logini? element? v?linimo laikams. Rodyklyt?s laiko diagramose  sieja
q arba X lygi? poky?ius su  j?  prie?astimi    S  arba  R  signal?  frontu.
Skai?iais nuo 1 iki 11 sunumeruoti  ?vykiai  trigerio  schemoje    i?orini?
??jimo signal? poky?iai.
       Sudarant q ir X signal? laiko diagramas, reikia prisiminti,  kad  tik
?vykiai  ??jimo signal? poky?iai    gali  tapti  i??jimo  signalo  loginio
lygio kitimo prie?astimi; kita vertus, ne kiekvienas ?vykis kei?ia  trigerio
b?v?.



?VAIR?S  TRIGERIAI


       Bazinius  trigerius  sudaro  tik  du  loginiai   elementai,   susieti
kry?miniais   gr??tamaisiais   ry?iais.    Tai    papras?iausi    trigeriai,
papras?iausios  atminties  l?stel?s.  Sud?tingesni  trigeriai  sudaromi   i?
bazinio trigerio ir triger? valdan?ios schemos.  Valdan?ioji  schema  da?nai
b?na daug sud?tingesn? u? bazin? triger?.


Trigeri? klasifikavimas


      Trigeriai klasifikuojami pagal ?vairius po?ymius.
      Pagal kei?ian?ius trigerio b?v? ??jimo signalus trigeriai skirstomi  ?
tris grupes:
      1. Elementarius potencialinius, arba lygiais vartomus (angl.    level
triggered), trigerius. J? b?vius  kei?ia  (varto)  ?emi  ir  auk?ti  ?tampos
lygiai informaciniuose ??jimuose, jei tai atlikti leid?ia signalai  trigeri?
valdymo  ??jimuose.  Valdymo  ??jim?  ir  valdan?i?j?  signal?  ?ios  grup?s
trigeriuose gali ir neb?ti.
      2.  Impulsinius  (pulse  triggered),  arba  MS  tipo,  trigerius   (??
pavadinim?  i?siai?kinsime  ?iek  tiek  v?liau).  ?  informacinius   ??jimus
paduoti signalai nekei?ia  ?ios  grup?s  trigeri?  b?vio,  kol  nepasibaigia
impulsas trigerio valdymo ??jime. D?l to  jie  dar  vadinami  trigeriais  su
atid?tuoju i??jimo signalu (postponed output).
      3. Dinaminius, arba frontais valdomus (edge triggered), trigerius.  J?
b?v? informacini? ??jim? signalai kei?ia tik ir tik impulso  valdymo  ??jime
fronto (priekinio arba galinio  nelygu koks trigeris) metu.
      Dar skiriami asinchroniniai ir sinchroniniai trigeriai.  Asinchronini?
trigeri? b?viai gali kisti bet kada ir  juos  lemia  vien  tik  informacini?
??jim?  signalai.  Asinchroniniai  b?na   tik   elementar?s   potencialiniai
trigeriai. Sinchroniniai trigeriai be informacini? ??jim? dar  turi  valdymo
(angl.  control) ??jim? C. Kartais jis vadinamas sinchronizavimo  (clock  
CK), kartais  leidimo (enable   E),  ??jimu.  Sinchronini?  trigeri?  b?v?
taip pat kei?ia informacini? ??jim? signalai,  bet  tik  tada,  kai  valdymo
??jime yra leid?iantis tai daryti signalas.
      Pagal trigerio strukt?r? skiriami SR, D, JK ir T trigeriai.
      SR trigeriai turi du informacinius ??jimus: S ir R. Aktyv?s ?i? ??jim?
signal? rinkiniai SR ( 10 ir SR ( 01 nustato ir numeta triger?; rinkinys  00
yra pasyvusis ir trigerio b?vio nekei?ia; rinkinys 11  draud?iamas.
      D trigeris  tai SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D ( S.
D trigeri? ??jimas R sudaromas  kaip  ??jimo  D  (  S  inversija.  Tod?l  ir
signalai D ( 1 bei       D ( 0  yra  aktyv?s  ir  atkartojami  pagrindiniame
trigerio  i??jime.  D  trigeryje  i?spr?sta  draud?iamojo   ??jimo   signal?
rinkinio SR = 11 problema: toks rinkinys tiesiog  negalimas.  ?  ??  triger?
taip pat ne?manoma paduoti pasyvaus rinkinio SR = 00.
      JK trigeriai  tai trigeriai, kuriuose sudarytas kry?minis gr??tamasis
ry?ys tarp i??jim? ir ??jim?. Dviej? informacini? ??jim? J  ir  K  paskirtis
tokia pati, kaip ir ??jim? S bei R.
      T trigeriai  tai JK trigeriai, turintys vien? ??jim? J ( K ( T.
      Konkretus trigeris gali tur?ti keli? grupi? po?ymius. Ne visi trigeri?
tipai taikomi praktikoje, vieni labai pla?iai  paplit?,  o  kiti  egzistuoja
veikiau teori?kai nei prakti?kai.
      Devintajame skyriuje min?jome, kad  projektuoti  sinchronines  schemas
yra  papras?iau  nei   asinchronines.   Sinchronin?se   schemose   paprastai
naudojami tik sinchroniniai trigeriai. Tod?l toliau i?samiai  aptarsime  tik
?iuos trigerius. ?itaip suma?insime nagrin?jam? trigeri?  variant?  skai?i?.
I?siai?kin?  sinchronini?  trigeri?  veikim?,  suprasite,  kaip  veikia   ir
analogi?ki  asinchroniniai  trigeriai,  nes   asinchroninis   trigeris   yra
paprastesnis sinchroninio trigerio  variantas.  Kita  vertus,  asinchronini?
bazini? SR ir (S(R trigeri? veikimas detaliai i?nagrin?tas 10 skyriuje.


Elementar?s potencialiniai sinchroniniai trigeriai

      ?iame poskyryje nagrin?sime elementari? sinchronini? SR, D,  JK  ir  T
trigeri? schemas bei veikim?, apra?ymo b?dus ir savybes.

      Sinchroniniai SR trigeriai

      Prie? tai  nagrin?ti baziniai SR ir (S(R trigeriai yra  potencialiniai
trigeriai,  nes  j?   b?vius   kei?ia   auk?ti   ir   ?emi   ?tamp?   lygiai
informaciniuose S ir R ??jimuose. ?ie trigeriai yra asinchroniniai,  nes  j?
b?vius lemia vien tik informacini? ??jim? signalai.
       Visuose  sinchroniniuose  trigeriuose  informaciniai  signalai  prie?
patekdami ? bazinio trigerio ??jim? turi praeiti pro laiko vartus  (angl.  
gates). Su tuo susietas da?nai naudojamas angli?kasis sinchronini?  trigeri?
pavadinimas gated latches  trigeriai su laiko vartais.  Vartus  valdo  arba
signalas C (control  valdymo), arba CK (clock   sinchronizavimo),  arba  E
(enable  leidimo).  Kad  ir  kaip  ?ie  signalai  b?t?  vadinami,  jie  yra
vartininkai,  praleid?iantys  arba   nepraleid?iantys   ?   bazin?   triger?
informacinius signalus.
      Sinchroniniuose SR trigeriuose naudojami logini? element?  IR  vartai,
jei bazinis trigeris yra SR trigeris, arba logini?  element?  IR-NE  vartai,
jei bazinis trigeris  (S(R trigeris. Sinchroninio SR  trigerio  su  baziniu
SR trigeriu login? schema, funkcin? schema ir ?io  trigerio  grafinis  ?ymuo
parodyti 19 paveiksle.
                                    [pic]
 19 pav. Sinchroninio SR trigerio su baziniu SR trigeriu login? schema (a),
                  funkcin? schema (b) ir grafinis ?ymuo (c)


      Kai valdantysis signalas C ( 1, informaciniai signalai S ir R  patenka
? trigerio ??jimus ir tuomet sinchroninis SR  trigeris  veikia  lygiai  taip
pat, kaip ir bazinis SR trigeris. Valdantysis signalas C  (  0  informacini?
signal? nepraleid?ia, tod?l trigeris b?vio nekei?ia.  Atkreipkite  d?mes?  ?
labai  svarb?  dalyk?:  draud?iantis  trigeriui  veikti  signalas  C   (   0
suformuoja pasyv?j? signal? derin? bazinio SR trigerio  ??jime  ir  nekei?ia
prie? tai buvusio trigerio b?vio. Tai rei?kia, kad signalas C (  0  "pagauna
? sp?stus" ?ra?yt? trigeryje informacij? ir "laiko j?  sp?stuose"  tol,  kol
pats nenustoja veik?s. Tuo ir paai?kinamas  angli?kasis  ?io  tipo  trigeri?
pavadinimas latch   sp?stai.  Sinchroniniai  SR  trigeriai  pagal  vis?  j?
??jim? pirm?sias raides dar vadinami SRC trigeriais, arba,  pabr??iant,  kad
vartai trigerio ??jime yra laiko  vartai    SRT  trigeriais,  ?ia  raid?  T
rei?kia laik? (time).

      Remdamiesi bazinio SR trigerio charaktering?ja lygtimi  Q ( SR + qR ir
paveikslo  19,  a  logine  schema,  u?ra?ysime  sinchroninio   SR   trigerio
charaktering?j? lygt?:

      Q ( S( C( R( C + q( R( C ( S( C( (R + C) + q( (R +C) (
                                                ( SCR + SCC + qC + qR ( SCR
+ qC + qR



                                    [pic]
              20  pav. Sinchroninio SR trigerio Karno diagrama
            Remdamiesi sinchroninio  SR  trigerio  su  baziniu  SR  trigeriu
charaktering?ja lygtimi, sudarysime ?io trigerio Karno diagram?  (20  pav.).
?vertinsime, kad ? sinchronin? SR triger? paduodamas vienas  vidinio  ??jimo
(gr??tamojo ry?io) signalas q ir trys i?oriniai ??jimo signalai C, S  ir  R.
Atkreipkite d?mes? ? tai, kaip sudaroma Karno diagrama, kai  i?ilgai  vienos
jos  kra?tin?s  ra?omos  trij?  logini?   kintam?j?   reik?m?s.   Pirmiausia
nuosekliai du kartus u?ra?ome visas dviej?  logini?  kintam?j?  kombinacijas
?prasta Gr?jaus kodo eil?s tvarka: 00, 01, 11, 10 ir 00, 01, 11, 10.  Po  to
pirmojo ketverto priekyje  ?ra?omas  nulis,  antrojo  ketverto    vienetas.
Grie?tai tariant, tokiu  b?du  sudar?me  dvi  atskiras  Karno  diagramas  su
trimis loginiais kintamaisiais q, S ir R: vien? diagram?, kai        C (  0,
ir kit?, kai C ( 1.
      Pa?ym?sime, kad diagramos dal?, kurioje C ( 0,  u?pildo  tik  stabil?s
b?viai. Kitaip ir negali b?ti, nes kol C ( 0, trigeris negali  keisti  b?vio
nei po (t, nei po bet kurio kito laiko.  Tai  ?vertin?  galime  teigti,  kad
Karno  diagramos  dalis,  atitinkanti  valdant?   signal?   C   (   0,   yra
neinformatyvi, tod?l ir neb?tina.
      Kai C ( 1, trigeris veikia kaip bazinis SR trigeris, tod?l jam  ??jimo
signal? rinkinys CSR ( 111 yra draud?iamas rinkinys.
      Remdamiesi charaktering?ja lygtimi arba  u?pildyt?ja  Karno  diagrama,
galime nubrai?yti sinchroninio SR trigerio b?vi? kaitos diagram? (21  pav.).
?i? diagram? lengviau sudaryti pagal Karno diagram?:  visi  stabil?s,  lyg?s
0, b?viai Karno diagramoje rei?kia gr??im? ? a b?v?;  visi  stabil?s,  lyg?s
1, b?viai  gr??im? ? b b?v?; nestabil?s b?viai,  lyg?s  0,    per?jim?  i?
nestabilaus a b?vio  ?  stabil?  b  b?v?;  nestabil?s  b?viai,  lyg?s  1,  
per?jim? i? nestabilaus b b?vio ? stabil? a b?v?.
                                    [pic]
                       21 pav. Sinchroninio SR trigerio
                            b?vi? kaitos diagrama

      Sinchroniniai D trigeriai

                                    [pic]
  22 pav. Sinchroninio D trigerio funkcin? schema (a) ir grafinis ?ymuo (b)
      Klasifikuodami trigerius sak?me, kad D (angli?kai  D  interpretuojamas
dvejopai: data arba delay) trigeris  tai SR trigeris su vienu  informaciniu
??jimu D ( S; ??jimas R sudaromas kaip ??jimo  S  inversija.  Pagal  tok?  D
trigerio apibr??im? nubrai?yta sinchroninio D  trigerio  (angl.    gated  D
latch) funkcin? schema parodyta 22 paveiksle. ?i trigerio schema  eliminuoja
draud?iam? signal? rinkin? SR ( 11 (arba CSR  (  111).  Kai  valdymo  ??jimo
signalas C ( 1, informacinio ??jimo signalas D ( 1 nustato trigerio  b?v?  Q
( 1 (b b?v?), o signalas D ( 0    b?v?  Q  (  0  (a  b?v?).  Taigi  signal?
rinkinys CD ( 11 nustato, arba  ?ra?o,  triger?,  o  rinkinys  CD  (  10  j?
numeta, arba i?trina.
      Asinchroninio D trigerio funkcin? schema skirt?si nuo 22, a  paveiksle
parodytos schemos tik tuo, kad vietoj sinchroninio SR  (SRC)  trigerio  b?t?
asinchroninis SR trigeris  bazinis SR trigeris. Tokio trigerio  pagrindinio
i??jimo signalas Q b?t? toks pat, kaip informacinio ??jimo signalas D:  Q  (
1, kai D ( 1, ir  Q ( 0, kai  D ( 0. Kadangi ?is  trigeris  nekei?ia  ??jimo
signalo, o tik pakartoja, pav?lin?s laiku  (t,  tai  jis  kartais  vadinamas
v?linimo trigeriu, tai yra, angli?koji santrumpa D interpretuojama  ne  kaip
data, bet kaip delay.
      ?ia pa?ym?sime, kad  visi  elementar?s  asinchroniniai  potencialiniai
trigeriai SR, D, JK ar T ir visi elementar?s  sinchroniniai  trigeriai,  kai
j? valdymo ??jime veikia signalas C  (  1,  i??jime  Q  pakartoja  suv?lint?
informacini? ??jim? S, D, J arba T signal?.
      Taikydami t? pa?i? metodik?, kaip ir sinchroninio SR trigerio  atveju,
u?ra?ysime sinchroninio D trigerio charaktering?j? lygt?  ir  sudarysime  jo
Karno bei b?vi? kaitos diagramas. Tarkime, kad sinchroninis D  trigeris  yra
sudarytas i? logini? element? IR-NE, kitaip tariant, sinchronin? SR  triger?
sudaro bazinis (S(R  trigeris  su  logini?  element?  IR-NE  laiko  vartais.
Prisiminkite, kad loginiai elementai IR-NE paprastai  naudojami  visose  TTL
serij? mikroschemose.

                                    [pic]
               23 pav. Sinchroninio D trigerio Karno diagrama
      Toliau nagrin?sime sinchroninio D trigerio laiko  diagramas.  Trigeris
veiks be klaid?, jei informacinio ??jimo signalas D i?liks  toks  pats  ?iek
tiek prie? ir ?iek tiek po valdymo ??jimo signalo  C  poky?io,  tai  yra,  C
signalo parengties (setup time) ir ?tvirtinimo (hold time) laiku.  Prie?ingu
atveju nei?vengiame neapibr??tumo, nes neai?ku, kuris signalas  C  ar  D  
pakito anks?iau.
      Pagal konkre?ius C ir D signalus  sudarytos  sinchroninio  D  trigerio
i??jimo signalo Q laiko diagramos parodytos 24 paveiksle (?ia tsu  ir  th  
signalo C parengties bei ?tvirtinimo laikai).



                                    [pic]
              24  pav. Sinchroninio D trigerio laiko diagramos


      Sinchroniniai JK trigeriai

      Min?jome, kad tarp  JK  trigeri?  i??jim?  ir  ??jim?  b?na  sudarytas
kry?minis gr??tamasis ry?ys: tai  yra  trigerio  ??jimas  S  arba  kitas  j?
atitinkantis  ??jimas  sujungiamas  su  inversiniu  trigerio  i??jimu  Q,  o
??jimas R arba kitas j?  atitinkantis  ??jimas    su  tiesioginiu  trigerio
i??jimu Q.
      Sinchroniniuose JK trigeriuose (angl.  gated  J-K  latch)  gr??tamojo
ry?io signalai nukreipiami ? ??jimus  pro  laiko  vartus.  ?itaip  sudarytos
sinchroninio JK trigerio su baziniu SR trigeriu login? ir  funkcin?  schemos
bei trigerio grafinis ?ymuo parodyti 26 paveiksle.
                                    [pic]
             26 pav. Sinchroninio JK trigerio login? schema (a),
                  funkcin? schema (b) ir grafinis ?ymuo (c)

      Trigerio ??jimas J (jump) pagal paskirt? atitinka SR  trigerio  ??jim?
S, o ??jimas K (keep)  ??jim? R. Tai, kad gr??tamasis ry?ys yra  kry?minis,
vaizd?iau matyti i? trigerio funkcin?s  schemos.  I?nagrin?j?  26  paveiksle
parodyt? login? schem? galime  ?sitikinti,  kad  JK  trigeryje,  kaip  ir  D
trigeryje, bazinio trigerio ??jim? signal? derinys SR ( 11 ne?manomas.

      Remdamiesi bazinio SR trigerio charaktering?ja lygtimi Q (  SR  +  qR,
u?ra?ysime sinchroninio JK trigerio su baziniu SR  trigeriu  charaktering?j?
lygt?. Pagal 26, a paveikslo login? schem? bazinio trigerio ??jim?  signalus
S ir R galime apra?yti ?itaip: S ( qCJ  ir R ( qCK . ?ra?ome  ?ias  S  ir  R
reik?mes ? SR trigerio charaktering?j? lygt?. Tuomet

      Q ( qCJ( qCK + q( qCK .

Atlik? nesud?tingus pertvarkymus, gauname ?itoki? sinchroninio  JK  trigerio
charaktering?j? lygt?:

      Q ( qCJ + qC +qK .
      Pagal ?i? charaktering?j? lygt? sudarytoji Karno diagrama parodyta  25
paveiksle. Kaip ir  vis?  sinchronini?  trigeri?,  taip  ir  aptariamojo  JK
trigerio b?viai, kai draud?iantis valdantysis  signalas  C  (  0,  esti  tik
stabil?s (kairioji Karno diagramos dalis).
                                    [pic]
                      25 pav. Sinchroninio JK trigerio
                               Karno diagrama
      Kai C ( 1, ??jimo signal? rinkinys JK ( 00 (CJK ( 100) yra  pasyvus  
jis nekei?ia prie? tai buvusio stabilaus trigerio b?vio. Rinkinys CJK (  101
nustato stabil? trigerio b?v? Q ( 0, rinkinys CJK ( 110  stabil? b?v?  Q  (
1. ??jimo  signal?  rinkinys  CJK  (  111  nustato  du  nestabilius  b?vius:
nestabil? 1, kai q = 0, ir nestabil? 0, kai  q  =  1.  ?ie  trigerio  b?viai
nuolat kinta, ir n? vienas i? j? netampa stabilus  trigeris generuoja.
                                    [pic]
                      28  pav. Sinchroninio JK trigerio
                            b?vi? kaitos diagrama
       Generavimo  rei?kin?  galima  paai?kinti  remiantis  logine  trigerio
schema. Kai CJK ( 111, tai abieji laiko vartai esti atviri. Tad  bazinio  SR
trigerio ??jimai yra tiesiogiai susieti su trigerio i??jimais: S su Q, R  su
Q. Jei ka?kuriuo laiko momentu ??jimo S loginis lygis yra  auk?tas,  tai  po
v?linimo laiko (t ?is lygis nustato trigerio b?v?  Q  (  1.  Vadinasi,  toks
pats auk?tas loginis lygis esti ir trigerio ??jime R. ?is signalas,  pra?jus
v?linimo laikui (t, nustatys trigerio b?v? Q  (  0.  Taigi  trigerio  b?viai
nuolat  kinta;   generavimo   period?   lemia   trigerio   v?linimo   laikas
(?vertinamas ir laiko vart? logini? element? v?linimas).
      Prie t? pa?i? i?vad? prieisime, sudar?  ir  i?nagrin?j?  ?io  trigerio
b?vi? kaitos diagram? (28 pav.).
       Generavim?  sinchroniniame  JK  trigeryje  galima  sustabdyti   dviem
b?dais.
      Pirmasis, valdant triger? labai  trumpais,  trumpesniais  u?  trigerio
v?linimo laik?, ??jimo C impulsais. Tuomet trigeris keis b?v?  po  kiekvieno
impulso valdymo ??jime. Ta?iau labai trumpus valdan?ius  impulsus  sud?tinga
formuoti,  o  tok?  pat?  rezultat?,  bet  be  valdan?i?   impuls?   trukm?s
apribojimo, gausime naudodami impulsais valdomus MS trigerius.
      Antrasis  b?das    ?jungti  ?  gr??tamojo  ry?io  grandines  signalus
v?linan?ius elementus. Parinkdami  ?i?  element?  v?linimo  laikus,  gauname
reikiam? trigerio generavimo period?.
      Baigdami poskyr?  tur?tume  pripa?inti,  kad  sinchronin?  JK  triger?
nagrin?jome  grei?iau  mokymosi  tikslais.  Prakti?kai  ?is  trigeris  retai
taikomas.

      Sinchroniniai T trigeriai

                                    [pic]
  27 pav. Sinchroninio T trigerio funkcin? schema (a) ir grafinis ?ymuo (b)
      Jau sak?me, kad T trigeris  tai JK trigeris,  kuriame  J  (  K  (  T.
Sinchroninio T trigerio  funkcin?  schema  ir  grafinis  ?ymuo  parodyti  27
paveiksle.
      Paprasta prognozuoti, kad ir ?is trigeris dirba taip pat  nestabiliai,
kaip ir sinchroninis JK trigeris.



Impulsiniai MS tipo trigeriai


      ?ie trigeriai turb?t buvo sugalvoti norint i?spr?sti potencialini?  JK
ir T trigeri?  generavimo  problem?.  Generavimo  prie?astis    tiesioginis
gr??tamasis ry?ys tarp trigerio  i??jim?  ir  jo  ??jim?    buvo  pa?alinta
nuosekliai  sujungus  du  sinchroninius  trigerius   ir   padavus   ?   juos
inversinius vienas kito at?vilgiu valdan?ius  signalus  C.  ?itaip  sudaryt?
nuosekli? tiesioginio  gr??tamojo  ry?io  grandin?  visuomet  nutraukia  tas
trigeris, kurio valdymo ??jime tuo metu  veikia  signalas  C  (  0.  Kadangi
pirmojo  trigerio  i??jimo  signalas  kei?ia  antrojo  trigerio  b?v?,   tai
pirmasis  trigeris  buvo  pavadintas  ponu  (angl.    master),  o  antrasis
(valdomasis)  vergu (slave). Pagal ?i?  angli?k?  ?od?i?  pirm?sias  raides
taip sudaryt? triger? imta vadinti MS trigeriu.

      I? MS trigerio strukt?ros apra?ymo matyti,  kad  ji  turi  prasm?  tik
tada, kai MS trigeris sudarytas i? sinchronini? SR  trigeri?.  Tai  rei?kia,
kad asinchroninis MS trigerio variantas negalimas.
      Pagal ?odin? trigerio strukt?ros apra?ym? galime  sudaryti  konkretaus
MS tipo trigerio schem?. Tai gal?t? b?ti SR, D,  JK  arba  T  impulsinis  MS
tipo trigeris. Kadangi pla?iausiai taikomi MS tipo JK  ir  T  trigeriai,  j?
schemas ir nagrin?sime.
                                    [pic]
                 29 pav. MS tipo JK trigerio funkcin? schema
      29 paveiksle atvaizduota MS tipo JK trigerio funkcin? schema.  Kadangi
tai MS trigeris, j? sudaro du nuosekliai sujungti sinchroninai SR  trigeriai
su  inversiniais  vienas  kito  at?vilgiu  C  signalais.   Pirm?j?   triger?
paprastai ?ymi  M  raide,  antr?j?    S.  Kadangi  tai  JK  trigeris,  jame
sudarytas  kry?minis  gr??tamasis  ry?ys  i?  i??jim?  ?   ??jimus.   Norint
parodyti, kaip gr??tamojo  ry?io  signalas  patenka  ?  trigerio  ??jim?,  M
sinchroninis SR trigeris schemoje detalizuotas, parodant  jo  laiko  vartus.
Toks  pat  antrasis  SRC  trigeris  S  schemoje  atvaizduotas  kaip   vienas
funkcinis mazgas.
[pic]
                 30 pav. MS tipo JK trigerio laiko diagramos
      30 paveiksle atvaizduotos MS trigerio  pirmojo  SRC  trigerio  i??jimo
signalo M ir  antrojo  SRC  trigerio  i??jimo  signalo  Q  laiko  diagramos,
atitinkan?ios konkre?ius MS trigerio ??jimo signalus C, J ir  K.  Akivaizdu,
kad antrojo trigerio i??jimas Q yra  ir  MS  trigerio  i??jimas.  Diagramoje
sunumeruoti  ?vykiai  trigeryje.  Kiekvienas  ?vykis    bent  vieno  ??jimo
signalo pokytis.
      Pirmasis ?vykis  J ( 0 (1  nepakeit? nei vieno trigerio  b?vio,  nes
trigeriui M neleid?ia vartytis signalas C ( 0, o nepralaidus M neperduoda  J
kitimo ? triger? S. Tik antrasis ?vykis  C ( 0 (1    leid?ia  M  trigeriui
priimti signal? J ??jime. Tre?iasis ?vykis  C ( 0  (1  (   C  (  1  (  0  
leid?ia S trigeriui priimti signal? M ( J ( 1 ir  nustato  Q  (  1  trigerio
i??jime. ?? SR trigerio b?v? gali pakeisti tik signalas R ( 1. Paduot? ?  MS
trigerio K ??jim? vienetin? signal? M trigeris  priima  ??jime  R,  sulauk?s
leidimo C ( 1    penktojo  ?vykio.  ?e?tasis  ?vykis  leid?ia  S  trigeriui
priimti R ( 1 ir nustato jo ir MS trigerio b?v?  Q ( 0.
                                    [pic]
                         31 pav. MS tipo JK trigerio
                               grafinis ?ymuo
      2 ir 3 ?vykiai parodo, kaip MS trigeryje vyksta ?prastasis nustatymas,
o 5 ir  6  ?vykiai    kaip  vyksta  ?prastasis  numetimas.  Kai  nustatymas
?prastas, J ( 1 ir M ( Q ( ( 0 reik?m?s turi atsirasti iki impulso C  ??jime
prad?ios. Kai  numetimas  ?prastas,  iki  impulso  C  ??jime  prad?ios  turi
atsirasti signalai K ( 1 ir M ( Q ( 1.  Kai  MS  trigeris  veikia  ?prastai,
tuomet C impulso  priekinis  frontas  kei?ia  M  trigerio  b?v?,  o  galinis
frontas   S  trigerio,  taigi  ir  MS  trigerio,  b?v?.  Dabar  jau  galima
suformuluoti svarbi? taisykl?: MS trigeris gali pereiti ? kit? b?v? (ne  tik
gali, bet ir pereina, jei b?vio kitim? nustato informaciniai signalai),  tik
pasibaigus impulsui  valdymo  ??jime  C.  Kadangi  MS  triger?  valdo  abudu
valdan?iojo impulso frontai (priekinis nustato  M  trigerio  b?v?  ir  kartu
parengia b?vio keitimui S triger?,  galinis    pakei?ia  S,  taigi  ir  MS,
trigeri? b?vius), jis vadinamas impulsais vartomu arba impulsiniu  trigeriu.
Nors prielaidas trigeriui keisti  b?v?  informaciniai  signalai  sudaro  dar
prie? paduodant impuls? ? valdymo ??jim?, to poky?io reikia laukti tol,  kol
trunka  impulsas  valdymo  ??jime.  D?l  ?ios  prie?asties  MS  trigeris  ir
vadinamas trigeriu su  atid?tuoju  i??jimo  signalu  (postponed  output)  ir
?ymimas 31 paveiksle parodytu ?ymeniu.
                                    [pic]
         32 pav. Valdan?iojo signalo parengties (tsu) ir ?tvirtinimo
                                 (th) laikai
      Tolimesni 10  15 ?vykiai laiko diagramose iliustruoja ne ?prast?j? MS
trigerio nustatym? ir numetim?, bet "vieneto  ir  nulio  pagavim?".  Padavus
impuls? ? C ??jim? (9 ?vykis), J ir  K  ??jim?  signal?  reik?m?s  dar  esti
lygios nuliui. Ta?iau  dar  nepasibaigus  C  impulsui,  J  ??jime  atsiranda
vieneto signalas (10 ?vykis). J? ir  "pagauna"  M  trigeris,  paruo?damas  S
trigerio apvertim? galiniu impulso C ??jime frontu (11 ?vykis).
           Analogi?kai vyksta ir ne ?prastasis MS  trigerio  numetimas,  bet
"nulio (vieneto K ??jime) pagavimas"  13-15 ?vykiai.
                                    [pic]
            33  pav. Draud?iamas laikas informaciniams signalams
      MS trigeris veiks be klaid?, jei informacini?  ??jim?  signalai  nekis
valdan?iojo signalo C parengties ir ?tvirtinimo metu (32 pav.).
      MS trigeris "negaudys vienet? ir nuli?",  jei  informaciniai  signalai
nesikeis ne tik valdan?iojo signalo C parengties ir  ?tvirtinimo  metu,  bet
ir tol, kol trunka valdymo signalo impulsas (33 pav.).

      Impulsinio MS tipo SR trigerio  schem?  labai  paparasta  pakeisti  MS
tipo D trigerio schema.
      Kadangi T trigeris yra JK trigeris, kai J ( K (  T,  tai  ?trauk?  ?i?
nedidel? patais? ? MS tipo JK trigerio funkcin? schem?  (29  pav.),  gausime
MS tipo T trigerio funkcin? schem?.


                                    [pic]
                 34  pav. MS tipo T trigerio funkcin? schema
                               (J ( K ( T ( 1)
      Labai paplit?s toks MS tipo T trigeris, kuriame J ( K ( T ( 1. Kai ?i?
??jim? lygiai yra fiksuoti, trigeris teturi vien?  C  ??jim?.  ?io  trigerio
funkcin? schem? (34 pav.) taip  pat  galima  nesunkiai  gauti,  pakeitus  29
paveiksle parodyt? MS tipo JK trigerio funkcin? schem?.


      Sudarysime ?io MS tipo T trigerio i??jimo signalo  Q  laiko  diagram?.
Tai yra lengviau, brai?ant kelias pagalbines laiko diagramas: S  trigerio  C
??jimo signalo C; M trigerio i??jimo ir S trigerio ??jimo signalo M ( S2;  S
trigerio i??jimo ir M trigerio  R  ??jimo  signalo   Q2  (  R1  (  (  Q  bei
inversinio Q2 ( S1 ( Q; be to, tarkime, kad pradinis M  trigerio  i??jimo  M
lygis  yra  auk?tas  (11.18  pav.).  Signal?   v?linimas   ?iame   paveiksle
neparodytas.



Dinaminiai  trigeriai

      Dinamini?, arba frontais valdom? (edge triggered), trigeri?  strukt?ra
labai pana?i ? MS trigeri?: jie  taip  pat  sudaryti  i?  dviej?  nuosekliai
sujungt? SRC trigeri?, ? kuri? C ??jimus paduodami inversiniai  vienas  kito
at?vilgiu signalai. Nuo MS trigeri? ?ie trigeriai skiriasi  tuo,  kad  juose
tiesioginis C signalas patenka ? antr?j? triger?, o inversinis  ? pirm?j?.
      Populiariausias yra dinaminis D trigeris. Tod?l  jam  ?iame  poskyryje
skirsime daugiausia d?mesio.


      Dinaminio D trigerio schema ir veikimas

      Dinaminio D trigerio funkcin? schema parodyta 35 paveiksle.



                                    [pic]
                35  pav. Dinaminio D trigerio funkcin? schema
      ?inodami, kaip veikia SRC trigeriai,  galime  nubrai?yti  dinaminio  D
trigerio i??jimo signalo laiko diagramas,  atitinkan?ias  konkre?ias  ??jimo
signal? laiko diagramas (36 pav). ?iame paveiksle  parod?me  ir  signalo  Q1
laiko diagram?. Kad b?t? papras?iau, signal? v?linimo laik? neparod?me.
                                    [pic]
               36  pav. Dinaminio D trigerio laikos diagramos
      Tarkime, kad pradinis Q1 lygis  buvo  ?emas.  I?  36  paveikslo  laiko
diagram? matyti, kad D trigeris yra valdomas (i??jime Q atkartoja  ??jimo  D
signal?) tik signalo C priekinio fronto metu: Q po C priekinio fronto yra  D
iki C priekinio fronto. Kol trunka neigiamas C impulsas, D  trigeris  negali
pereiti ? kit? b?v?,  nes  yra  nevaldomas  antrasis  trigeris.  Kol  trunka
teigiamas C impulsas, D trigeris negali pereiti  ?  kit?  b?v?,  nes  tuomet
pirmasis trigeris yra nevaldomas. Ar  trigeris  valdomas  bent  priekinio  C
fronto metu? Taip,  nes  leidimas  keisti  b?v?  ?  antr?j?  triger?  ateina
anks?iau, negu draudimas  ?  pirm?j?  triger?.  Tad  antrasis  trigeris  jau
valdomas, kai pirmasis dar valdomas. Tas laiko intervalas,  kai,  pasibaigus
signalo C priekiniam frontui, dinaminis trigeris perduoda signal? i?  ??jimo
D ? i??jim? Q, yra labai trumpas ir lygus inverterio  v?linimo  laikui.  Tik
to trumpo intervalo metu abu  nuosekliai  sujungti  trigeriai  turi  leidim?
keisti b?v?.


                                    [pic]
  39 pav. Priekiniu (a) ir galiniu (b) C impulso frontu valdom? dinamini? D
                              trigeri? ?ymenys

      Dinaminio D trigerio, valdomo priekiniu (a) ir galiniu  (b)  C  ??jimo
impulso frontu, grafiniai ?ymenys parodyti 39 paveiksle.
      Priekiniu frontu valdom?  dinamin?  triger?  galima  paversti  galiniu
frontu valdomu, ?jungus ? C ??jim? papildom? inverter? (37 pav.).

                                    [pic]
 37  pav. Dinaminio D trigerio priekinio valdan?iojo impulso fronto keitimas
                        galiniu (a) ir atvirk??iai (b)
      Iki ?iol nagrin?jome tik dinamin? D triger?. Ta?iau  esti  ir  kitoki?
dinamini? trigeri?. I? to, kas iki ?iol pasakyta,  nesunku  prieiti  i?vad?,
kad asinchronini? dinamini?, kaip ir MS, trigeri?  neb?na.  Be  aptartojo  D
trigerio dar gali b?ti SR, JK ir T dinaminiai trigeriai.
                                    [pic]
  38  pav. Laiko ribojimai dinaminiams trigeriams, valdomiems priekiniu (a)
                       ir galiniu (b) C impulso frontu
      Nuo dinaminio  D  trigerio  funkcin?s  schemos  (35  pav.)  ma?iausiai
skiriasi SRC dinaminio trigerio  schema.  J?  gausime,  pa?alin?  inverter?,
jungiant? D ??jim? su pirmojo SRC trigerio R ??jimu, o  pastar?j?  naudodami
kaip savaranki?k? dinaminio trigerio ??jim?.
      Dinaminiai trigeriai veiks be klaid?, jei signalai j?  informaciniuose
??jimuose (D, S ir R,  J  ir  K  arba  T)  nekis  signalo  C  parengties  ir
?tvirtinimo metu (38 pav.).


      Dinaminio D trigerio detalus apra?ymas

      Tai, kad  sinchronin?se  trigerin?se  schemose  da?niausiai  naudojami
dinaminiai D trigeriai, lemia kelios prie?astys.  Pirma,  galimyb?  tiksliai
sinchronizuoti  tokio  trigerio  b?vi?  kait?  valdan?iojo  impulso  frontu.
Antra, gana nesud?tinga dinaminio D trigerio  schema.  Tre?ia,  D  trigerius
apra?yti papras?iau negu bet kuriuos kitus trigerius, tod?l  ir  schemas  su
?iais trigeriais analizuoti ir projektuoti yra lengviau.
      ?? ir 23 poskyr?,  kuriais  baigiame  vienuolikt?j?  skyri?,  gal?tume
pavadinti ?vadu ? trylikt?j? skyri?, skirt? sinchronini?  trigerini?  schem?
projektavimui.  Kadangi  dinaminis  D  trigeris  yra  sinchronin?  trigerin?
schema,  tai  ir  kitos  sinchronin?s  trigerin?s   schemos   apra?omos   ir
nagrin?jamos taip pat, kaip ir aptariamasis trigeris.
       ?iame  poskyryje  u?ra?ysime  dinaminio  D  trigerio  charaktering?j?
lygt?, sudarysime jo Karno, ?vyki? ir b?vi? kaitos diagramas.
       Kaip  ir   bazini?   trigeri?,   taip   ir   dinaminio   D   trigerio
charaktering?j? lygt? u?ra?ysime remdamiesi v?linan?iojo  trigerio  modeliu.
?io trigerio  funkcin?  schema  parodyta  40,  a  paveiksle,  login?  schema
(modelis)    40,  b  paveiksle.  Modelio  v?linimo   grandis    ?jungta   ?
gr??tamojo  ry?io  kilp?  taip,  kad ji atskirt? trigerio  ?io
                                    [pic]
              40 pav. Dinaminio D trigerio funkcin? schema (a)
             ir login? schema  v?linan?iojo trigerio modelis (b)
b?vio ir kito b?vio i??jimo signalus. Pirmojo trigerio  kito  b?vio  i??jimo
signalas Y1 yra ?io b?vio i??jimo signalo  y1,  informacinio  signalo  D  ir
valdan?iojo  signalo  C  funkcija.  Login?  schema   vaizd?iai   rodo,   kad
informacinio ??jimo signalas  D  pasiekia  i??jim?,  pra?j?s  tris  loginius
elementus, tai yra (t1 ( 3t1LE . Kol C ( 0, tol  pirmasis  trigeris  T1  yra
pralaidus, tad iki priekinio C impulso fronto pakanka laiko, kad y1  reik?m?
tapt? tokia pati, kaip ir Y1. Antrasis trigeris pralaidus, kai  C (  1.  ?io
trigerio b?v? nustato Y1, kai C tampa lygus  vienetui.  Kito  b?vio  i??jimo
signalas Y2 yra argument? Y1, y2 ir C funkcija. ?vertin?, kad  Y1  priklauso
nuo y1, D ir C, galime  teigti,  kad  Y2  yra  argument?  y1,  y2,  D  ir  C
funkcija.
      Remdamiesi modeliu, gauname:
      Y1 ( (y1 + CD) +CD ( (y1 + CD) ( (C+D) ( y1C + y1D + CD
      Y2 ( (y2 + Y1C)+Y1C ( (y2 +Y1C) ( (Y1+C) ( y2Y1 + y1C + y2C (      (Y1
(y2 + C)+y2C ( (y1 C+ y1D +CD) ( (y2+C) +y2C (
      (y1C + y1y2C +y1 CD +y1y2D + y2CD + y2C ( y1C +y1y2D +y2C
      Trigeri?  T1  ir  T2  Karno  diagramos  sudaromos  pagal   apvest?sias
charaktering?sias lygtis: trigeri? i??jimo  signal?  kit?  b?vi?  Y1  ir  Y2
reik?m?s yra ?i? b?vi?  y1  ir  y2  bei  i?orini?  ??jimo  signal?  C  ir  D
funkcijos (41, a ir b pav.). ? trigerio  T1  Karno  diagram?  (41,  a  pav.)
dirbtinai ?trauktas argumentas y2, nuo  kurio  reik?m?s  kitas  trigerio  T1
b?vis  nepriklauso.  Tai  padaryta  vien  tam,  kad  b?t?  galima   sudaryti
kompozicin?  dinaminio  D  trigerio  (trigerin?s  schemos)  Karno  diagram?,
parodyt? 41, c paveiksle, jungian?i? trigeri? T1 ir T2 Karno diagramas a  ir
b paveiksluose. Paprastai projektuojant  trigerines  schemas  sudaromos  tik
kompozicin?s Karno diagramos,  ?  kurias  ?ra?omi  vis?  trigerin?s  schemos
trigeri? b?viai (taip sutaupoma vietos ir laiko).
                                    [pic]
            41  pav. SRC trigeri? T1 ir T2 Karno diagramos (a, b)
           bei kompozicin? dinaminio D trigerio Karno diagrama (c)
      Kompozicin?je Karno diagramoje dinaminis D trigeris, kaip ir kiekviena
trigerin? schema su dviem  trigeriais,  apib?dinamas  keturiais  skirtingais
trigeri? ?i? b?vi? rinkiniais, pa?ym?tais raid?mis a, b, c  ir  d.  Stabil?s
b?viai yra pabraukti.
                                    [pic]
                        42 pav. Dinaminio D trigerio
                               ?vyki? diagrama
      Dinaminio D trigerio veikim? vaizd?iai iliustruoja jo ?vyki? (42 pav.)
ir  b?vi?  kaitos  (43  pav.)  diagramos.  Abi   jos   sudaromos   remiantis
kompozicine Karno diagrama.
      ?vyki? diagramoje ?ra?yti kiti trigerio b?viai.  Aptardami  rodykl?mis
parodytus  ?vykius,  vykstan?ius  kintant   i?oriniams   ??jimo   signalams,
prisiminkime, kad kiekvienas ?vykis baigiasi stabiliu b?viu.
      Nagrin?jim? prad?sime nuo stabilaus D trigerio b?vio  y1y2CD  (  0000.
Numeruotus diagramoje ?vykius atitinka tokie ??jim? signal? poky?iai:
      1. C ( 0(1; 2. D ( 0(1; 3. C ( 1(0;      4. C ( 0(1; 5. D ( 1(0; 6.  D
( 0(1; 7. C ( 1(0; 8. D ( 1(0.
      Pirmasis ?vykis  signalo  C  reik?m?s  pokytis  i?  0  ?  1.  Kadangi
informaciniame ??jime, kaip ir buvo, taip ir  liko  D  (  0,  tai  n?  vieno
trigerio b?vis nepasikeit?, dinaminis trigeris i?liko stabiliame  b?vyje  a.
Antrojo ?vykio metu D pakito i? 0 ? 1, kai C jau buvo lygus  1,  tad  y2  ir
dinaminio trigerio stabilus a b?vis nepakito. Tre?iojo ?vykio metu C  pakito
i? 1 ? 0, leisdamas trigeriui T1 pereiti ?  kit?  b?v?.  Trigerio  T2  b?vis
nepakito. Tolesnius ?vykius i?nagrin?kite savaranki?kai.

                                    [pic]
                        43 pav. Dinaminio D trigerio
                            b?vi? kaitos diagrama

      Ir kompozicin? Karno diagrama, ir ?vyki?  diagrama,  ir  b?vi?  kaitos
diagrama gerai paai?kina dinaminio D trigerio  ypatybes.  Paprastai  pakanka
sudaryti ir i?nagrin?ti bent vien? i? j?   t?,  kuri  atrodo  vaizd?iausia.
Projektuojant trigerines schemas, da?niausiai  sudaromos  kompozicin?  Karno
ir b?vi? kaitos  diagramos.  Mes  pateik?me  visas  jas  vien  d?l  to,  kad
i?moktum?te sudaryti ir nagrin?ti bet kuri? i? j?.
      ?iame poskyryje i?d?styta dinaminio D trigerio apra?ymo ir jo ypatybi?
nagrin?jimo metodika tinka ne tik dinaminiam ar kitam sud?tingam  trigeriui,
bet ir bet kuriai trigerinei schemai.


Sutrumpintosios trigeri? b?vi? reik?mi? lentel?s ir lygtys


      Projektuojant  trigerines  schemas,  da?nai  taikomos  sutrumpintosios
trigeri? b?vi? reik?mi? lentel?s ir lygtys  bei  trigeri?  ?adinimo  signal?
reik?mi? lentel?s ir lygtys.
      Sutrumpintosios trigeri? b?vi? reik?mi? lentel?s ir lygtys  yra  labai
paprastos, tod?l lengvai ?simenamos.  Jos  pabr??ia  skirtum?  tarp  keturi?
trigeri? tip?: SR, D, JK ir T (11.1  5 lent.). Kad  b?t?  papras?iau,  ?ios
lentel?s   sudaromos   elementariam   asinchroniniam   i?vardint?   trigeri?
variantui, nors galioja ir  sinchroniniams  trigeriams,  kai  ?  j?  valdymo
??jimus yra paduotas signalas C ( 1,  leid?iantis  ?iems  trigeriams  keisti
b?vius.
      Sutrumpintose lentel?se u?ra?omos  kito  trigerio  b?vio  Q  reik?m?s,
atitinkan?ios visus galimus signal? informaciniuose ??jimuose derinius.

2 lentel?. Sutrumpintoji SR trigerio b?vi? reik?mi? lentel?

|I?oriniai ??jimo |Kito b?vio    |?vykis            |
|signalai         |signalas      |                  |
|                 |i??jime       |                  |
|S      |R       |Q             |                  |
|0      |0       |q             |B?vis nekinta     |
|0      |1       |0             |Numetimas         |
|       |        |              |(i?trynimas)      |
|1      |0       |1             |Nustatymas        |
|       |        |              |(?ra?ymas)        |
|1      |1       |x             |Draud?iamasis     |
|       |        |              |rinkinys          |



3 lentel?. Sutrumpintoji D trigerio b?vi? kaitos lentel?

|I?orinis   |Kito b?vio   |?vykis                |
|??jimo     |signalas     |                      |
|signalas   |i??jime      |                      |
|D          |Q            |                      |
|0          |0            |Numetimas (i?trynimas)|
|1          |1            |Nustatymas (?ra?ymas) |

4 lentel?. Sutrumpintoji JK trigerio b?vi? kaitos lentel?

|I?oriniai ??jimo|Kito b?vio  |?vykis            |
|signalai        |signalas    |                  |
|                |i??jime     |                  |
|J      |K      |Q           |                  |
|0      |0      |q           |B?vis nekinta     |
|0      |1      |0           |Numetimas         |
|       |       |            |(i?trynimas)      |
|1      |0      |1           |Nustatymas        |
|       |       |            |(?ra?ymas)        |
|1      |1      |q           |Apsivertimas      |

5 lentel?. Sutrumpintoji T trigerio b?vi? kaitos lentel?

|I?orinis   |Kito b?vio  |              |
|??jimo     |signalas    |?vykis        |
|signalas   |i??jime     |              |
|T          |Q           |              |
|0          |q           |B?vis nekinta |
|1          |q           |Apsivertimas  |

      Sutrumpintosios b?vi? lentel?s vaizd?iai parodo, kad JK  trigeris  yra
universalus: kai J ( S ir K ( R, esant trims leistiniems S ir R  rinkiniams,
jis veikia taip  pat,  kaip  ir  SR  trigeris,  kur?,  savo  ruo?tu,  lengva
pakeisti ? D triger?; kai J ( K ( T, jis veikia kaip T  trigeris.  D?l  ?ios
prie?asties kai kuriose mikroschem? serijose  gaminami  tik  universal?s  JK
trigeriai. Dinaminiai trigeriai apskritai b?na tik D ir JK tip?, nes  SR  ir
T dinaminius trigerius paprasta sudaryti i? dinamini? JK trigeri?.
       Pagal  b?vi?  reik?mi?  lenteles  galima  u?ra?yti  trigeri?  lygtis.
Prad?sime nuo SR trigerio. Pagal mintermo apibr??im?

      Q(S,R) ( f0 ( m0 + f1 ( m1 + f2 ( m2 + f3 ( m3 (
            ( q S R + 0 ( S R + 1 ( S R + x ( S R  (  q S R + S R +  x  (  S
R.



                                    [pic]
                     40 pav. SR trigerio Karno diagrama
      Galutin? SR trigerio lygt? gausime pritaik? Karno diagram? (40 pav.):
      Q(S, R) ( p1 + p2 ( S + q ( R .
      D trigerio lygtis, atitinkanti jo b?vi? reik?mi?  lentel?,  akivaizdi:
Q(D) ( D.

       Poskyrio  prad?ioje  min?jome,   kad   projektuojant   trigerius   ir
trigerines schemas naudoja dar vienas  trigerius  apra?an?ias,  vadinam?sias
?adinimo signal?  reik?mi?,  lenteles  (angl.    exitation  table).  ?  jas
?ra?omi trigerio ??jimo, arba ?adinimo, signalai, sukuriantys visus  galimus
?io ir kito trigerio b?vio signal? derinius.



6 lentel?.  SR trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jim? (?adinimo)|
|signalai                 |signalai                   |
|q          |Q            |S           |R            |
|0          |0            |0           |x            |
|0          |1            |1           |0            |
|1          |0            |0           |1            |
|1          |1            |x           |0            |



7 lentel?.  D trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jimo (?adinimo)|
|signalai                 |signalai                   |
|q          |Q            |D                          |
|0          |0            |0                          |
|0          |1            |1                          |
|1          |0            |0                          |
|1          |1            |x                          |

8 lentel?.  JK trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jim? (?adinimo)|
|signalai                 |signalai                   |
|q          |Q            |J           |K            |
|0          |0            |0           |x            |
|0          |1            |1           |x            |
|1          |0            |x           |1            |
|1          |1            |x           |0            |



7 lentel?.  T trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jimo (?adinimo)|
|signalai                 |signalai                   |
|q          |Q            |T                          |
|0          |0            |0                          |
|0          |1            |1                          |
|1          |0            |1                          |
|1          |1            |0                          |



      Remdamiesi  ?adinimo  signal?  reik?mi?  lentel?mis,  galime  u?ra?yti
trigeri? ?adinimo lygtis. Papras?iausia D trigerio ?adinimo lygtis: D  (  Q.
Nesud?tinga ir T trigerio ?adinimo lygtis: T ( q ( Q  .  Paprastos  ?adinimo
lygtys didele  dalimi  lemia  D  ir  T  trigeri?  populiarum?  projektuojant
trigerines schemas.


LITERAT?RA

   1. G. Eidukevi?ius, A. Kajackas. Radioelektronikos pagrindai. D2.    V.:
      Mokslas, 1977. 312 p.
   2. . , . .  .  3- . .  .
      - .: ,  1993.
   3. Mark M. Horenstein. Microelectronic circuits  and  devices.  Prentice-
      Hall International, 1990.  902 p.



TESTAS


   1. Kada dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel? tampa trigeriu?
        a. Kai joje sudaromi atskirti vienas nuo kito ??jimai ir i??jimai.
        b. Kai joje sudaromas ??jimas
        c. Kai joje sudaromas i??jima

   2. Kod?l ??jimo signal? rinkinys S =  1  ir  R  =  1   SR  trigeriui  yra
      draud?iamas?
        a. Nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q = Q =
           1
        b. Nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q = Q =
           0.
        c. Nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q > Q
   3. D trigeris  tai:
        a. SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D ( S.
        b. SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D > S
        c. SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D < S
   4.  Kur  nukreipti  sinchroniniuose  JK  trigeriuose   gr??tamojo   ry?io
      signalai?
        a. ? ??jimus pro laiko vartus.
        b. ? ??jimus ir i??jimus pro laiko vartus
        c. ? i??jimus pro laiko vartus
   5. T trigeris  tai
        a. JK trigeris, kuriame J > K > T
        b. JK trigeris, kuriame J ( K ( T.
        c. JK trigeris, kuriame J < K < T
   6. Realaus trigerio:
        a. I??jimo signalas v?luoja ??jimo signal? at?vilgiu.
        b. ??jimo signalas v?luoja i??jimo signal? at?vilgiu
        c. Viskas laiku
   7. Kaip galima sudaryti konkretaus MS tipo trigerio schem??
        a. Tai gal?t? b?ti SR arba T impulsinis MS tipo trigeris
        b. Tai gal?t? b?ti SR, D, JK arba T impulsinis MS tipo trigeris.
        c. Tai gal?t? b?ti JK arba D impulsinis MS tipo trigeris
   8. Bazinius trigerius sudaro:
        a.  Du  loginiai  elementai,  susieti  kry?miniais   gr??tamaisiais
           ry?iais.
        b. Tris  loginiai  elementai,  susieti  kry?miniais  gr??tamaisiais
           ry?iais
        c. Vienas loginis elementas
   9. Kas ?viks JK trigeriui, kai J = 0, K = 1 ir Q = 0?
        a. B?vis nekinta
        b. Apsivertimas
        c. Numetimas (i?trynimas).
  10.  Kas ?viks D trigeriui, kai D = 1 ir Q = 1?
        a. B?vis nekinta
        b. Numetimas (i?trynimas)
        c. Nustatymas (?ra?ymas).
  11. Kas ?viks D trigeriui, kai D = 0 ir Q = 0?
        a. B?vis nekinta
        b. Numetimas (i?trynimas).
        c. Nustatymas (?ra?ymas)
  12. Kas ?viks JK trigeriui, kai J = 0, K = 1 ir Q = q?
        a. B?vis nekinta.
        b. Apsivertimas
        c. Numetimas (i?trynimas)
  13. Kas ?viks T trigeriui, kai T = 0 ir Q = q?
        a. B?vis nekinta.
        b. Apsivertimas
        c. Numetimas (i?trynimas)
  14. Kas yra trigeris?
        a. Loginis ?taisas, turintis du ir tik du stabilius b?vius,  ir  du
           inversinius vienas kito at?vilgiu i??jimus.
        b. Loginis ?taisas, turintis viena ir tik viena stabilu b?v?
        c. Loginis ?taisas, turintis du ir  tik  du  stabilius  b?vius,  ir
           viena inversini i?ejim?
  15. Kaip dar vadinami trigeriai ir schemos su trigeriais?
        a. B?vi? automatai.
        b. Lo?imo automatai
        c. Stiprintuvai
  16. Kas sudaro bazinius trigerius?
        a. Vienas loginis elementas
        b. Tris  loginiai  elementai,  susieti  kry?miniais  gr??tamaisiais
           ry?iais
        c.  Du  loginiai  elementai,  susieti  kry?miniais   gr??tamaisiais
           ry?iais.
  17. I? ko sudaromi sud?tingesni trigeriai?
        a. I? bazinio trigerio ir triger? valdan?ios schemos.
        b. I? bazinio trigerio
        c. I? triger? valdan?ios schemos
  18. Kaip galima apra?yti trigerio veikim??
        a. Jo i??jimo signal? laiko diagramomis, sudarytomis pagal i?orini?
           ??jimo signal? laiko diagramas.
        b. Jo i??jimo signal? laiko diagramomis
        c. Jo ??jimo signal? laiko diagramomis
  19. K? ?ymim J ?
        a. Trigerio i??jim?
        b. Trigerio ??jim?.
        c. Trigeri
  20. Kaip galima sudaryti konkretaus MS tipo trigerio schem??
        a. Tai gal?t? b?ti SR arba T impulsinis MS tipo trigeris
        b. Tai gal?t? b?ti JK arba D impulsinis MS tipo trigeris
        c. Tai gal?t? b?ti SR, D, JK arba T impulsinis MS tipo trigeris.
  21.  Kokie  trigeriai  da?niausiai  naudojami  sinchronin?se   trigerin?se
      schemose
        a. Dinaminiai D trigeriai.
        b. Baziniai SR trigeriai
        c. JK trigeriai
  22. I? ko sudaryti dinaminiai trigeriai?
        a. I? dviej? nuosekliai sujungt? SRC trigeri?.
        b. I? dviej? nuosekliai sujungt? SR trigeri?
        c. I? dviej? nuosekliai sujungt? T trigeri?
  23. MS triger? valdo:
        a. Vienas valdan?iojo impulso frontas
        b. Du valdan?iojo impulso frontai.
        c.  Niekas nevaldo
  24. Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel? tampa trigeriu kai:
        a. Kai joje sudaromas ??jimas
        b. Kai joje sudaromi atskirti vienas nuo kito ??jimai ir i??jimai.
        c. Kai joje sudaromas i??jima
  25. Kaip ?ymimas ??jimo signalas?
        a. S.
        b. Q
        c. R
  26. Kiek logini? element? sudaro dviej? b?vi?  atminties  l?stel?s  login?
      schem??
        a. Vieno
        b. Dviej?.
        c. Trij?
  27. Kaip atrodo D trigerio lygtis, atitinkanti jo b?vi? reik?mi? lentel??
        a. Q(D) ( D.
        b. D(Q) = Q
        c. T(D) = D
  28. Kaip galima i?reik?ti T triger??
        a. JK trigeris, kuriame J > K > T
        b. JK trigeris, kuriame J < K < T.
        c. JK trigeris, kuriame J = K = T.
  29. Kok? triger? sudaro du nuosekliai sujungti SRC trigeriai?
        a. Sinchronin?
        b. Asinchronin?
        c. Dinamin?.
  30. Kaip ?ymimas trigerio ??jimas?
        a. R
        b. J.
        c. Q
  31. Kada JK trigeris yra universalus?
        a. kai J ( S ir K ( R.
        b. kai J > S ir K = R
        c. kai J = S ir K < R
  32. Priklausomai  nuo  kokoio  loginio  elemento  atmainos  veikia  login?
      schema?
        a.  TRTL ir TTL
        b. nMOP ir KMOP
        c. vekia nepriklausomai.
  33. Ka vienareik?mi?kai nustato  signalas  S  =  1,  kai  login?s  schemos
      ??jimuose yra signal? rinkinys S = 1 ir R = 0?
        a. Q = 0.
        b. Q=1
        c. Q=q
  34. Kas yra  kiekvieno trigerio svarbiausioji dalis?
        a. Trij? stabili? b?vi? atminties l?stel?
        b. Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel?.
        c. Vien? stabili? b?vi? atminties l?stel?
  35. Kas sudaro dviej? b?vi? atminties l?stel?s schem??
        a. Du var?inio stiprintuvo laipsniai.
        b. Vienas var?inio stiprintuvo laipsnis
        c. Tris var?inio stiprintuvo laipsniai
  36. Ar galimas b?vis, kai abu tranzistoriai praviri?
        a. Galimas, bet nestabilus.
        b. Negalimas
        c. Galimas
  37. Kam naudojama schema, kurioje galimi tik du stabil?s b?viai?
        a. Kaip atminties l?stel? dviej? bit? informacijai saugoti
        b. Kaip atminties l?stel? vieno bito informacijai saugoti.
        c. Kaip atminties l?stel? trij? bit? informacijai saugoti
  38. Kas sudaro dviej? b?vi? atminties l?stel?s login? schem? sudaro?
        a. Du loginiai elementai.
        b. Tris loginiai elementai
        c. Keturi loginiai elementai
  39. Kaip vadinami du bazinio SR trigerio ??jimo signal? rinkiniai SR =  10
      ir SR = 01?
        a. aktyviaisiais arba nustatan?iaisiais.
        b. u?darais
        c. pasyviais
  40. Kiek trigeris turi ??jimo signal??
        a. Vien?
        b. Du
        c. Tris.
  41. Kam tinka Karno diagram??
        a. Trigerio b?vio stabilumui nustatyti.
        b. Trigerio b?vio nustatyti
        c. Trigerio reik?m? nustatyti
  42. Kas ?ra ?vyki? diagrama?
        a. Tai modifikuota Karno diagrama.
        b. Tai trigerio b?vio diagrama
        c. Tai trigerio lygties diagrama
  43. Pagal trigerio strukt?r? skiriami:
        a. SR, D, JK ir T trigeriai.
        b. ~S~R, J, T ir D trigeriai
        c. JK ir T trigeriai
  44. Kada dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel? tampa trigeriu kai:
        a. Kai joje sudaromas ??jimas
        b. Kai joje sudaromi atskirti vienas nuo kito ??jimai ir i??jimai.
        c. Kai joje sudaromas i??jima
  45. I? ko sudaromi sud?tingesni trigeriai?
        a. I? bazinio trigerio ir triger? valdan?ios schemos.
        b. I? bazinio trigerio
        c. I? triger? valdan?ios schemos
  46. Kas tinka Trigerio b?vio stabilumui nustatyti?
        a. Karno diagrama.
        b. B?vi? diagrama
        c. Laiko diagrama
  47. Kaip galima apibr??ti D triger??
        a. tai SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D  S.
        b. tai JK trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D  S
        c. tai ~S~R trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D  S
  48. Kai C  1, ??jimo signal? rinkinys JK  00 (CJK  100) yra:
        a. pastovus
        b. pasyvus.
        c. kintantis
  49. Kaip skiriami trigeri? strukt?r?:
        a. Pagal ~S~R, J, T ir D trigeriai
        b. Pagal SR, D, JK ir T trigeriai.
        c. Pagal JK ir T trigeriai
  50. Ka vienareik?mi?kai nustato  signalas  S  =  1,  kai  login?s  schemos
      ??jimuose yra signal? rinkinys S = 1 ir R = 0?
        a. Q = 0.
        b. Q=1
        c. Q=q
  51. Kok? triger? sudaro du nuosekliai sujungti SRC trigeriai?
        a. Sinchronin?
        b. Asinchronin?
        c. Dinamin?.
  52. Realaus trigerio:
        a. I??jimo signalas v?luoja ??jimo signal? at?vilgiu.
        b. ??jimo signalas v?luoja i??jimo signal? at?vilgiu
        c. Viskas laiku
  53. Kas sudaro bazinius trigerius?
        a. Tris  loginiai  elementai,  susieti  kry?miniais  gr??tamaisiais
           ry?iais
        b.  Du  loginiai  elementai,  susieti  kry?miniais   gr??tamaisiais
           ry?iais.
        c. Vienas loginis elementas
  54. Koks trigeris prakti?kai retai taikomas?
        a. Sinchroninis JK.
        b. Dinaminis D
        c. Bazinis SR
  55. Kas tinka Trigerio b?vio stabilumui nustatyti?
        a. Karno diagrama.
        b. B?vi? diagrama
        c. Laiko diagrama
  56. Kokie trigeriai naudojami norint i?spr?sti potencialini? JK ir T
      trigeri? generavimo problem??
        a. Dinaminiai D
        b. Impulsiniai MS.
        c. Baziniai SR
  57. Kai C  1, ??jimo signal? rinkinys JK  00 (CJK  100) yra:
        a. pastovus
        b. pasyvus.
        c. kintantis
  58. Ar galimas b?vis, kai abu tranzistoriai praviri?
        a. Galimas, bet nestabilus.
        b. Negalimas
        c. Galimas
  59. Kaip galima lengvai pakeisti impulsinio MS tipo SR trigerio schem??
        a. MS tipo D trigerio schema.
        b. SR tipo MS trigerio schema
        c. MS tipo T trigerio schema
  60. Kas yra  kiekvieno trigerio svarbiausioji dalis?
        a. Trij? stabili? b?vi? atminties l?stel?
        b. Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel?.
        c. Vien? stabili? b?vi? atminties l?stel?


""