Żźīķīģčźą

Nafta


       “NAFTA: Trumpa įkūrimo apžvalga, tikslai, reikšmė, perspektyvos”

      NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai  trišalė  (1993m.)
sutartis tarp  JAV,  Kanados  ir  Meksikos.  Siekiant  geriau  suprasti  jos
atsiradimą, būtina išsiaiškinti kai kurias aplinkybes bei visų  trijų  šalių
dalyvavimo derybose (dėl NAFTA sutarties) priežastis ir tikslus.
      Prieš pradedant kalbėti konkrečiai apie  NAFTA,  būtina  bent  trumpai
užsiminti apie kitą laisvos prekybos sutartį, žinomą CUSTA  pavadinimu  (The
Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi  lėmė  derybų  dėl
NAFTA eigą ir pačią jos formą.
      CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos:
=  Kanados  ekonomikos  augimas  labai  priklausė  (ir  iki  šiol  smarkiai
  tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4  visos  Kanados  prekybos  yra
  prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiškai svarbi
  Taigi jai būtina užsitikrinti kiek galima laisvesnį ir  saugesnį  “kelią”
  savo prekėms į JAV rinką. Tuo tarpu 9 dešimtmetyje  JAV  vis  labiau  ėmė
  ryškėti  protekcionizmo  tendencijos.  Tai  paskatino  Kanadą  inicijuoti
  derybas  dėl  CUSTA  sutarties.  Kartu  CUSTA  sutarties  pagalba  Kanada
  tikėjosi paskatinti savo pramonės restruktūrizaciją.
=  JAV  derėtis  su  Kanada  dėl  CUSTA  sutarties   pasirašymo   paskatino
  nepasitenkinimas  daugiašalių  (multilateral)  derybų  rezultatais  (GATT
  rėmuose). JAV tikėjosi, kad  derybos  su  Kanada  taps  “katalizatoriumi”
  daugiašalėse derybose. Tuo pačiu JAV, kaip ir Kanada, tikėjosi iš laisvos
  prekybos sutarties ekonominės naudos.
      Dar  nespėjus  pilnai  įgyvendinti  šios  (CUSTA)  sutarties,  Meksika
inicijuoja derybas dėl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada  ir  Meksika.)
Šalių dalyvavimo derybose motyvai gana ryškiai  skiriasi  (iš  3  šalių  tik
Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime:
Meksika
      Po daugiau  nei  40  metų  ekonominio  vystymosi  politikos,  paremtos
importo substitucija ir izoliacija nuo  “tarptautinės  ekonomikos”,  Meksika
devintame  dešimtmetyje  pradėjo  ženklias   reformas   (sumažino   tarifus,
užsienio investicijų apribojimus, leido aktyviau veikti  rinkos  jėgoms,  be
to, ėmė aktyviai integruotis į pasaulio ekonomiką).
      NAFTA  Meksikai - priemonė pagreitinti ekonomikos  augimą,  pritraukti
investicijas, įtvirtinti  vykdomas  reformas  bei  užkirsti  kelią  Meksikos
prekių iš JAV rinkos išstūmimui, nes po CUSTA  pasirašymo  padidėjo  Kanados
prekių konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekėmis).
JAV
      JAV  NAFTA buvo traktuojama kaip galimybė sustiprinti ir  stabilizuoti
pietinį savo kaimyną. Buvo tikimasi, kad  NAFTA’os sąlygotas Meksikos  ekon.
augimas pažabos  politines  nelegalios  migracijos  bei  narkotikų  prekybos
problemas bei išspręs politinio nestabilumo Meksikoje problemą.
       Nors  šie  geo-politiniai  tikslai  buvo   svarbiausi,   bet   reikia
pripažinti, kad JAV siekė gauti iš NAFTA ir kuo daugiau ekonominės naudos.

Kanada
      Kanados prekybiniai interesai Meksikoje  yra  gana  maži  (prekyba  su
Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dėl  NAFTA  būtų  žymiai
didesni. Dėl to Kanadoje imta manyti, kad iš vis neverta dalyvauti  derybose
dėl NAFTA (“Verčiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du”).
      Kokios gi priežastys lėmė, kad  Kanada  yra  NAFTA  narė?  Tai  galima
aiškinti tuo, kad  dalyvavimas  NAFTA   Kanadai  buvo  geriausia  iš  galimų
alternatyvų (nedalyvavimas būtų dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:
a) Bus išvengta “centro ir periferijų” santykių,  kai  JAV  galėtų  naudotis
  palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika)  sąlygomis,
  o Kanada su Meksika turėtų gerą priėjimą tik prie JAV rinkos.
b) Kartu  Kanada  dalyvavimą  derybose  dėl   NAFTA   suvokė  kaip  galimybę
  revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie būtų jai palankesni).
c) Taip pat dalyvaudama  derybose  Kanada   galėjo  maksimaliai  sušvelninti
  neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasiančias  dėl  Meksikos  ir  JAV
  prekybos liberalizavimo.
d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikėjosi ir ekonominės naudos  iš  NAFTA’os
  (Meksikos rinka ir pan.).

      Kalbant apie  NAFTA  reikšmę  pasaulio  prekybai,  galima  skirti  dvi
nuomones:
A)  Vieni tyrinėtojai pasisako prieš regioninius prekybinius susitarimus  ir
  laiko NAFTA neigiamu reiškiniu. Anot jų, CUSTA ir NAFTA  įrodo,  jog  yra
  “smarkiai” judama link tripoliario  (trijų  prekybinių  blokų)  pasaulio.
  (Šių  blokų  centrai:  JAV,  ES  ir  Japonija.)   Šie   blokai   varžysis
  tarpusavyje,  ko  pasekoje  didės  prekybinių  konfliktų  tikimybė.  Šios
  nuomonės atstovai taip pat pabrėžia, kad regioninių susitarimų  daugėjimo
  rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu požiūriu) pasaulis, kuriame
  mažesnės  besivystančios  šalys,  prisijungusios  prie   vieno   iš   šių
  susitarimų, neteks “šansų” prekyboje su kitais  didesniais  regionais  ir
  tai  pristabdys  jų  ekonominį  vystymasi.   Taip   pat   teigiama,   jog
  regionalizmas nesuderinamas su daugiašalės prekybos sistemos  principais,
  nustatytais 1947m..
B)  Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir  laikos
  juos pozityviais reiškiniais. Todėl, anot jų, NAFTA’os  reikšmė  pasaulio
  ekonomikai pozityvi. Šios nuomonės šalininkų argumentai:
    i)  Regioniniai  susitarimai  skatina  dinamiškiausią  ir  greičiausiai
    augančią pasaulio prekybos dalį. Šis argumentas grindžiamas įspūdingais
    prekybos tarp “šalių kaimynių” augimo mąstais pasaulyje.
    ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekyboje forma.
    iii) Šie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paėmus
    prekybai padeda,  nes  šių  susitarimų  pasekoje,  iš  tiesų,  barjerai
    prekybai juk mažinami.



ńģīņšåņü ķą šåōåšąņū ļīõīęčå ķą "Nafta"